Meniu
Prenumerata

pirmadienis, birželio 21 d.


FINTECHAS
„Wirecard“ skandalo atgarsiai: į nešvarią veiklą įsipainiojo ir Lietuvos įmonė
IQ

Kol Lietuva bando tapti fintecho lydere, Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl Lietuvos mokėjimų įmonės „Finolita Unio“ veiklą, rašo „The Financial Times“. 

Dienraščio teigimu, prokurorai įtaria, jog per įmonę buvo pavogta daugiau nei 100 mln. eurų iš bankrutavusios finansinių paslaugų bendrovės „Wirecard“ prieš pat šios žlugimą 2020 m. liepos pabaigoje. Kaip teigiama, dalis pavogtų pinigų keliavo į „Wirecard“ generalinio direktoriaus Jano Marsaleko sąskaitas. Šiuo metu J. Marsalekas slapstosi ir yra vienas labiausiai ieškomų asmenų pasaulyje.

Anot šaltinių, tyrėjai Miunchene dirba kartu su Lietuvos institucijomis. Jie įtaria, kad dalis 100 mln. eurų paskolos, kurią „Wirecard“ suteikė „Finolita Unio“ dukterinei įmonei praėjusių metų kovą, buvo nukreipta būtent Interpolo ieškomam J. Marsalekui.

Įmonės vykdomasis direktorius Danas Oliškevičius „The Financial Times“ teigė, jog pasidalino informacija apie „klientus ir jų atitinkamus mokėjimus“ su Lietuvos banku (LB) ir kitomis teisėsaugos institucijomis, tačiau daugiau komentuoti atsisakė teisindamasis tebevykstančiu tyrimu.

„Finolita Unio“ 2019 m. vasarį iš LB gavo licenciją vykdyti mokėjimo operacijas ir leisti, platinti bei išpirkti elektroninius pinigus. Ji liko galioti ir praėjus beveik metams po to, kai buvo atskleistas „Wirecard“ sukčiavimas, o LB nesiėmė jokių reguliavimo veiksmų.

LB atsisakė komentuoti atskirus atvejus, tačiau patikino „The Financial Times“, jog atidžiai stebi ir analizuoja rinkos dalyvių veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, įskaitant ir „Wirecard“ atvejį.

„Finolita Unio“, įkurta 2013 m., 2017-aisiais buvo perpirkta Singapūro bendrovės „Senjo Group“, dėl kurios praėjusiais metais Singapūro policija taip pat yra pradėjusi tyrimą. 2020 m. pradžioje bendrovė kartu su savo dukterinėmis įmonėmis iš „Wirecard“ pasiskolino beveik 350 mln. eurų – įskaitant ir 100 mln. eurų paskolą dukterinei įmonei „Ocap“, įkurtai 2020 m. kovo pabaigoje. Šie 100 mln. ir buvo pervesti į „Finolitos“ sąskaitas, iš kurių 35 mln. perėjo J. Marsalekui, o likę 65 mln. dingo. „Ocap“ gruodžio mėnesį taip pat paskelbė apie bankrotą.

Vokietijos prokurorai taip pat atkreipė dėmesį į 1,15 mln. eurų „Wirecard“ mokėjimus „Finolitai“. 2019 m. viduryje „Wirecard“ samdė „Finolitą“ vykdyti „prekybininkų atsiskaitymo platformos pritaikymo“ projektą ir sutiko mokėti 1000 eurų už darbo valandą. Galiausiai „Wirecard“ sumokėjo už daugiau nei 1000 valandų. Vokietijoje tokios transakcijos buvo pastebėtos dar 2019 m. pabaigoje, nes paslaugos nebuvo tinkamai aprašomos, o valandinis atlyginimas – neįtikėtinai aukštas.

D. Oliškevičiaus teigimu, projekto vykdymo kaina buvo 660 eurų per valandą, neįtraukiant tokių išlaidų kaip nuoma ar techninė įranga – esą „Finolitai“ teko gerokai paplušėti savo sistemas ir procesus pritaikant darbui su tokio dydžio bendrove kaip „Wirecard“. Tuo tarpu policijos sulaikytas vienas iš „Wirecard“ vadybininkų teigė, jog „Finolita“ už gautus pinigus neteikė jokių paslaugų.

2018 m. „Finolitos“ pelnas siekė 4700 tūkst. eurų, 2019 m. – 830 tūkst., pernai – 1 mln. ir šiuo metu ruošiasi parduoti įmonę naujiems investuotojams, kuriuos jau patvirtino LB. 

2021 05 17 11:15
Spausdinti