Meniu
Prenumerata

sekmadienis, liepos 12 d.
VALSTYBINIS BANKAS
S. Krėpšta: valstybinis bankas turėtų kredituoti verslą
BNS
Fotobankas
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Valstybinio banko idėją palaikantis prezidentas mano, kad jis turėtų koncentruotis ne į mažmeninę bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą, sako šalies vadovo patarėjas.

Anot Simono Krėpštos, Gitanas Nausėda tokią idėją iškėlė matydamas, kad Lietuvos bankų sistema yra viena labiausiai koncentruotų visoje ES, o kreditavimas verslui – suvaržytas.

„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiajam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, nors būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

„Akivaizdu, kad šiuo metu, kai ekonomika susiduria su iššūkiais, tas kreditavimas verslui bus dar mažesnis“, – pridūrė jis.

Dėl to, anot prezidento patarėjo, Nacionalinis plėtros bankas turėtų užimti tas nišas, kurių neužima  komerciniai bankai – kredituoti verslą ir gamybą.

„Prezidento manymu, Nacionalinis plėtros bankas turėtų koncentruotis į paskolų teikimą verslui, tokių paskolų, kurios būtų nukreiptos į investicijas, į gamybos pajėgumų stiprinimą, kas yra aktualu šiuo metu, matant COVID-19 situaciją, kai planuojama, jog dalis gamybos bus perkelta iš Azijos arčiau Europos“, – kalbėjo jis.

„Nereikia tikėtis didžiulio banko iš karto. Jis gali užaugti koncentruodamasis į tas vietas, kurios yra nepadengiamos komercinių bankų“, – mano patarėjas.

Pasak jo, Nacionalinis plėtros bankas su 100 mln. eurų kapitalu galėtų turėti apie 1 mlrd. eurų vertės paskolų portfelį.

Be to, prezidentas mano, kad steigiant tokį banką reikia sutarti, kad jo valdyba būtų depolitizuota ir profesionali, pats bankas – kotiruojamas biržoje, siekiant dar labiau padidinti skaidrumą, o strategijoje aiškiai nurodyti, kad jis neužsiims mažmenine bankininkyste.

Nereikia tikėtis didžiulio banko iš karto. Jis gali užaugti koncentruodamasis į tas vietas, kurios yra nepadengiamos komercinių bankų.

„Turėtų būti strategija, kad bankas neužsiima mažmenine bankininkyste, didžioji pridėtinė vertė būtų, jei bankas resursus nukreiptų į kreditavimą verslui, gamybinį kreditavimą, žaliuosius, infrastruktūros projektus“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Jo teigimu, bankas galėtų būti steigiamas jau veikiančių įstaigų pagrindu, kaip pavyzdį jis pateikė „Invegą“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.

Seime antradienį bus svarstoma valdančiųjų idėja dėl valstybinio banko. 

Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra rinkimų triukas, ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos. 

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas – jį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank“).

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 16 10:48
Spausdinti