Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugsėjo 23 d.
EKONOMIKOS APŽVALGA
Prieš koronaviruso krizę gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
BNS
Pixabay
Pinigai.

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskoloms grąžinti skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

„Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta“, – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 m. trečio ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė – apie 10 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šios skolos (apie 8 mlrd. eurų) sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas – 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) – 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai – 0,3 mlrd. eurų.

Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. Vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 proc. ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2 proc., o kitų paskolų susitraukė 2,1 procento. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. eurų.

Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais. Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. eurų. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 eurų, iki 54,7 tūkst. eurų, vidutinė vartojimo paskola padidėjo 200 eurų, iki 2 tūkst. eurų.

Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo – jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis – 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 procento. Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti 24,5 proc. savo pajamų – 1,1 proc. punkto mažiau nei prieš metus.

Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 metų. Jiems priklausė 23,7 proc. visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 proc.), kurių vertė yra didžiausia.

Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 metų amžiaus grupei (27,4 proc.), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 proc.) teko 30–34 metų amžiaus grupei. Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 metų) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 proc. ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) – tarp 35–39 metų amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.

Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. punkto mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos – 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4 proc., paskolų su įkeitimu – 1,5 proc., o kitų paskolų – 3,9 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 08 10 12:26
Spausdinti