Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 21 d.


FINTECH
Politikai dėl „Finolita Unio“ laukia Lietuvos banko atsakymų
BNS

Žlugusios Vokietijos finansinių technologijų bendrovės „Wirecard“ pinigų plovimo skandale galima dalyvavusios Lietuvos fintech įmonės „Finolita Unio“ istorija daro  reputacinę žalą aktyviai reklamuotam Lietuvos fintech sektoriui, pripažįsta šalies politikai. 

Anot jų, detalių apie šią istoriją viešumoje kol kas nėra daug, todėl pirmiausiai reikia sulaukti už finansų rinkų priežiūrą atsakingo Lietuvos banko pozicijos, o tuomet svarstyti, ar fintech sektoriaus patikimumui didinti būtina keisti teisės aktus. 

„Tikrai nežinau detalių, šiuos klausimus, bet ne tiek konkretaus subjekto, o apskritai pinigų plovimo prevencijos klausimus ketinu aptarti su Lietuvos banku ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šią savaitę“, – Seime žurnalistams teigė premjerė Ingrida Šimonytė, BNS paklausta apie „Finolitos“ atvejį. 

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad vertinant šalies fintech sektorių reikia matyti ne tik įmonių skaičių, bet ir jų veiklos kokybę.

„Reikia pripažinti, kad tokia žinia nedaro garbės Lietuvai. (...) Apie tai diskutuosime su Lietuvos banku artimiausiuose komiteto posėdžiuose“, –  BNS sakė M. Majauskas. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad „Finolita Unio“ atvejis per artimiausias dvi ar tris savaites turėtų būti apsvarstytas ir šiame komitete.

„Komitetas tikrai atkreips dėmesį. Faktas, kad mes turime turėti omenyje, jog fintech sektorius, nors ir suteikia įvairių naujų galimybių ekonomikai ir verslui, bet jis turi atitikti ir nacionalinio saugumo interesus. Norėtųsi, kad Lietuvos bankas kritiškai įvertintų situaciją, savikritiškai, ir kad turėtų labai aiškius instrumentus, kurie leistų patikrinti, ar vienas ar kitas įsikūrimas Lietuvoje atitinka nacionalinio saugumo interesus“, – BNS aiškino L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad fintech įmonių priežiūra yra Lietuvos banko kompetencija ir atsakomybė, todėl jis turėtų pateikti atsakymus į klausimus, savo matymą taip pat turėtų pateikti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Norisi išgirsti visą probleminį lauką, tada matysime, ar trūksta Lietuvos bankui instrumentų kokių, ar reikia įstatymų iniciatyvų, o gal jie gali jau ir dabartiniame teisinio reguliavimo lauke gali imtis didesnės kontrolės. Reikia įsivertinti, ar čia požiūrio, ar teisinės bazės klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Nenorėčiau kalbėti apie visą sektorių, šis atvejis gal yra tik išimtis. Bet mums reikia padaryti viską, kad mes galėtume kontroliuoti situaciją“, – pridūrė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Lietuvos bankas turi visus įrankius stebėti ir atlikti fintech įmonių kontrolę, todėl informacija apie „Finolita Unio“ nustebino.

„Gana keista, kad taip staiga į viešumą iškilo pinigų plovimo atvejis ir su tokia didele suma. Ir klausimas, nuo kada tas pinigų plovimas prasidėjo – ar tik 2020 metais, ar ir ankstesniais metais buvo. Tada klausimas Lietuvos banko Priežiūros departamentui, nes jo prievolė kontroliuoti visas finansines institucijas, kodėl tas aspektas buvo neįvertintas ar pražiūrėtas“, – BNS tvirtino A. Butkevičius.

Seimo Audito komiteto narė, buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad „Financial Times“ paviešinta „Finolita Unio“ istorija kirto dar vieną smūgį Lietuvos reputacijai.

„Laukiame Lietuvos banko kaip priežiūros institucijos išvadų, bet yra labai nemalonu, kad Lietuvoje veikė ta Singapūro įmonė, dabar daranti reputacinę žalą valstybei“, – BNS sakė R. Bubergytė.

Pasak jos, nuo pat fintech įmonių įsikūrimo Lietuvoje kalbama apie galimas rizikas ir jų suvaldymą,

„Tos rizikos iš tikrųjų sunkiai valdosi, į tai reikia investuoti didelius pinigus, ar tai būtų Vokietija, ar tai būtų Lietuva, kad tie pareigūnai, kurie turi užtikrinti pinigų plovimo prevenciją, sukčiavimą ir korupciją, iš tiesų turėtų gebėjimus ir galimybes tai daryti“, – teigė parlamentarė.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad „Finolita Unio“ istorija turės reputacinės žalos Lietuvai, kuri po „Brexito“ tapo viena Europos Sąjungos fintech lyderių, tačiau tokie atvejai yra pavieniai ir perlenkti lazdos su reguliavimu nereikėtų.

„Tai yra didžiulis sukrėtimas fintech'ų rinkai, nes tai yra pirma problema ir ta problema yra ganėtinai didelė, ji skamba visame pasaulyje (...) Labai sunku nuspręsti šiandien, kiek stipriai šie srautai buvo užkardyti konkrečioje įtariamoje kompanijoje, bet papildomi griežtinimai paprastai atsiliepia pačiai rinkai“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, Lietuva daug fintech įmonių pritraukė ne todėl, kad šalyje buvo prastas reguliavimas, o dėl aktyvaus Lietuvos banko darbo kviečiant šias įmones bei reklamuojant Lietuvą.

„Supraskime, kad nusikaltėliai, ką reikia įvardinti, vienaip ar kitaip randa kelių ir ta priežiūra juos tiesiog išgaudo. Akivaizdu, kad sistema veikia, šis atvejis, jei jis pasiteisins, jis jau yra žinomas. Dabar užgriežtinę reikalavimus gausime tokį rezultatą, kad tiesiog pas mus šis sektorius mažės arba jo nebeliks“, – aiškino analitikas. 

Anot „Financial Times“, per įmonę „Finolita Unio“ atlikta apie 100 mln. eurų vertės pervedimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio  „Finolito Unio“ akcininkė Singapūro bendrovė „Senjo“ iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.

Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį. Anot FT, „Finolita Unio“ licencija galiojo beveik metus nuo „Wirecard“ skandalo iškilimo į viešumą ir per tą laiką veiksmų prieš įmonę nebuvo imtasi.

Lietuvos centrinis bankas pirmadienį BNS teigė nuo 2020-ųjų rudens atliekantis tyrimą, susijusį su „Finolita Unio“. LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina teigė, kad tyrimas vyksta nuo ankstyvo 2020-ųjų rudens, o sprendimai bus paskelbti greitu metu. 

Savo ruožtu „Finolitos“ vadovas Danas Oleškevičius pirmadienį teigė, kad bendrovė atsiribojo nuo savo akcininkės. Nors formaliai Singapūro įmonė tebėra „Finolitos“ akcininkė, jos neturtinės teisės perleistos buvusiai „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorei „Valnetas“.

Anot „Finolitos“, dabar ji gali tik gauti dividendus bei perleisti akcijas, bendrovė taip pat tvirtina radusi pirkėją.

„Finolita Unio“ Singapūre įsikūręs pasaulinis finansinių paslaugų holdingas „Senjo Group“ iš fizinių asmenų už neskelbiamą sumą įsigijo 2017-ųjų gegužę.

„Wirecard“ pernai buvo paskelbta nemokia paaiškėjus, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja, o auditoriai nurodė aptikę „įmantrų ir sudėtingą sukčiavimą“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 05 18 14:51
Spausdinti