Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 27 d.
EUROZONA
Patirtis: apdovanojimu turėjęs tapti, tačiau mažai ką pakeitęs Slovakijos euras
Gytis Kapsevičius
Pixabay
Bratislava

Slovakija eurą įsivedė tuomet, kai pasaulio ekonomika išgyveno blogiausią moderniųjų laikų krizę – 2009-aisiais. Vienas Bratislavoje įsikūrusio Ekonominės ir socialinės analizės instituto (INESS) įkūrėjų, ekonomistas Jurajus Karpišas teigia, kad bendra ES valiuta buvo priimta su džiaugsmu, tačiau praėjus dešimtmečiui euro vertinimai – nevienareikšmiai


– Gal galite trumpai apibendrinti Slovakijos patirtį įsivedus eurą?

– Mes įsiliejome į euro zoną ypatingu laiku, tai buvo 2009-ieji, finansų krizės metai. Taigi sunku atskirti efektą, kurį sukėlė krizė, nuo to, kurį nulėmė euro įvedimas. Tačiau euras padidino Slovakijos darbo sąnaudas. Kaimynėse tuo metu susilpnėjo vietos valiutos, ir tai turėjo neigiamos įtakos mažmeninei prekybai. Vartotojai tiesiog važiuodavo apsipirkti į šalis kaimynes. Tačiau tai buvo trumpas efektas. Kai sustiprėjo Čekijos krona ir Lenkijos zlotas, viskas grįžo į vėžes.

Prieš įvedant eurą nepalaikiau šio sprendimo. Krizė parodė, kad pinigų sąjunga, net ir tokia vienalytė, taip pat gali turėti didelių problemų. Šiandien manau, jog nėra didelio skirtumo tarp Slovakijos ir Čekijos, kuri euro neturi. Sakyčiau, kad dabar euras nedaro didelio poveikio Slovakijos ekonomikai.

Tikėtasi, kad jis padės pritraukti daugiau užsienio investicijų, bet taip neįvyko. Galbūt galima sakyti, kad tai dėl krizės, bet aš manau, kad ir euras šiuo atveju mums nepadėjo.

– Ką slovakai apskritai mano apie eurą?

– Įsivesti eurą mums buvo prestižo reikalas. Iki 2000-ųjų Slovakijos ekonomika nebuvo labai stipri, sakyčiau, buvome arčiau Baltarusijos nei Vakarų šalių. Po 2000-ųjų buvo įgyvendintos svarbios reformos ir euras tapo tarsi vyšnia ant torto.

Euro zonoje atsidūrėme anksčiau nei čekai, vengrai ir lenkai, todėl žmonės labai didžiavosi savu euru. Dauguma žmonių norėjo euro ir bijojo pasilikti su krona, nes ją siejo su blogais laikais. Šis požiūris kiek pasikeitė po krizės, nes slovakai pamatė, kad euras nėra nepažeidžiamas. Dabar palaikymas žemesnis, bet žmonės vis viena mano, jog ši valiuta yra naudinga. Nėra jokio prisirišimo prie kronos. Net euroskeptikų partijos, kurios kalba apie pasitraukimą iš ES, euro stengiasi neliesti.

Asmeninis archyvas
Jurajus Karpišas

– Bet ar nėra pasiūlymų grįžti prie kronos ir perimti pinigų politiką į savo rankas?

– Ne, to nėra, tai jau baigtas klausimas. Tačiau ECB politika dabar yra didelė rizika mūsų šaliai. Sakyčiau, kad net esame pakeliui į kitą krizę. Slovakų įsiskolinimas auga sparčiausiai visoje ES. Pas mus gana aukšta infliacija ir nulinės palūkanos, todėl situacija yra rizikinga. Šiandien galima paskolą pasiimti ypač pigiai, ir žmonės tuo naudojasi, todėl formuojasi skolų krizė.

– Ar viešojoje erdvėje skundžiamasi ECB valdymu?

– Apskritai – ne, nes ECB politika „padeda“ Slovakijos ekonomikai pūsti burbulą. Ir jei tu puti burbulą augimo periodu, visi yra patenkinti. Niekas nesiskundžia, kad būsto kainos auga beprotišku tempu ar kad pasiskolinti iš banko galima labai pigiai.

Galima tikėtis, kad kai palūkanų normos pakils, nemažai būstų savininkų negalės išsimokėti, ir atsitiks panašiai, kaip per pastarąją krizę buvo Ispanijai ir Airijai. Žmonės turėtų sunerimti, tačiau realiai jiems tai nerūpi.

– Ar euras padėjo lengviau išgyventi krizę?

– Nemanau, kad būtų koks skirtumas, politikai greičiausiai būtų darę tą patį. Mano nuomone, jie nelabai susitvarkė su savo darbu. Formuodami biudžetą jie neatsižvelgė į krizę, o tik leido pinigus. Kai po krizės viskas nusistovėjo, mes atsidūrėme panašioje padėtyje kaip ir Čekija. Manau, kad tai nulėmė ne tiek euras, o kiti veiksniai.

Euro zona pasikeitė nuo tada, kai į ją įstojome. Tuomet nebuvo tokio dalyko kaip Europos stabilumo mechanizmas, o ECB nepirko valstybių narių obligacijų.

Didžiausia euro zonos rizika šiandien yra tai, kad neturime realiai veikiančių viešųjų finansų taisyklių. Didelės šalys, kaip Prancūzija, jas ignoruoja. Ten dabar geri ekonominiai laikai, todėl jos didina savo deficitą. Mano nuomone, fiskalinis neatsakingumas ilguoju laikotarpiu gali eurą sužlugdyti.


Slovakija eurą įsivedė 2009 m.

Euras pakeitė Slovakijos kroną, kuri buvo įvesta 1993 m.

77 proc. slovakų palaiko euro kaip vienintelės ES valiutos idėją.

Slovakiškų euro monetų reverse vaizduojamas šalies herbas, Bratislavos pilis arba Krivanis, viena aukščiausių Tatrų viršūnių.

2020 02 09 12:58
Spausdinti