Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
VALSTYBINIS BANKAS
Lietuvos pašto pavertimas banku būtų ekonomiškai nenaudingas
BNS

Lietuvos paštas specializuotu banku tikriausiai netaps, ekspertams nustačius, kad toks scenarijus yra ekonomiškai nenaudingas, tačiau ketinama plėsti finansines paslaugas.

Tai pirmadienį pranešė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kurio teigimu, išanalizavus tris galimus variantus nustatyta, kad specializuoto banko steigimas ir pašto elektroninių paslaugų kūrimas būtų ekonomiškai nenaudingas.

„Pagal tą nustatytą poreikį Lietuvos pašto pagrindu mes šiai dienai nematome naudingos krypties steigti atskirą įmonę, Lietuvos pašto banką“, – po susitikimo su Lietuvos pašto valdyba žurnalistams pirmadienį sakė J. Narkevičius.

Anot jo, nuspręsta pasirinkti trečiąjį variantą – plėsti Lietuvos pašto tinklo pagrindu teikiamas finansines paslaugas, nes tai pareikalautų mažiausių investicijų.

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sakė, kad kalbama apie keturias pagrindines paslaugas – grynųjų pinigų išgryninimą ir įnešimą, kasdienius pavedimus ir mokėjimus, atsiskaitymą kortelėmis bei kitas banko paslaugas tinklo padaliniuose.

„Paštas šiuo klausimu darbuojasi jau kurį laiką, teikdamas dalį finansinių paslaugų. Esame vienas iš plačiausią tinklą turinčių rinkos žaidėjų, tikrai galime pasiūlyti atsiskaitymus su komunalines ir panašias paslaugas teikiančiomis bendrovėmis“, – žurnalistams sakė A. Sungailienė.

Anot jos, Lietuvos paštas jau metų pabaigoje žada suteikti galimybę klientams visuose skyriuose atsiskaityti banko kortelėmis.

„Jau turime sudarę veiksmų planus, kaip plėsti mūsų teikiamas paslaugas, būtent tarpininkaujant šiuo metu esantiems rinkos žaidėjams ir dėl (pinigų – BNS) išgryninimo“, – sakė ji.

Pasak jos, planuojama sudaryti galimybę pašto tinkle išgryninti smulkias pinigų sumas. Lietuvos pašto vadovė teigia, kad tam turėtų būti pasiruošta jau kitąmet.

A. Sungailienės teigimu, norint išplėsti finansines paslaugas, pakaks Lietuvos pašto jau turimos elektroninių pinigų įstaigos licencijos, o investicijos esą neturėtų būti didelės – didžioji jų dalis bus skirta integruoti pašto sistemas su kitais finansinių paslaugų teikėjais.

„Kai kalbame apie tarpininkavimo paslaugas kitoms finansinėms institucijoms, turime poreikį investicijoms, kurios yra reikalingos tam tikriems IT sistemų integravimo sprendimams. Kadangi esame skaitmenizacijos laikotarpyje, vis dėlto popieriais, jokios paslaugos, ypač finansinės, negali būti teikiamos“, – sakė pašto vadovė.

„Dėl to reikalingi integraciniai sprendimai, tai čia yra pagrindinė dalis, susijusi su tarpininkavimu“, – pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 05 16:10
Spausdinti