Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
EKONOMIKOS AUGIMAS
Lietuvos bankas: ekonomikos smukimas šiemet sieks 2 proc.
BNS

Lietuvos ekonomikos smukimas šiemet turėtų būti mažesnis nei prognozuota anksčiau, teigia Lietuvos bankas (LB). 

Jo ekonomistų vertinimu, pagrindinio scenarijaus atveju šalies ekonomika šiemet trauksis 2 proc., o kitąmet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 3,1 procento. Birželio mėnesį LB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet sumažės 9,7 proc., o kitąmet augs 8,3 procento.

„Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas – jau pasiekė arba beveik pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir didžioji dalis ekonomikos jau gali funkcionuoti normaliai. Šį trapų atokvėpį galime ir turime panaudoti taip, kad valstybės skiriamas lėšas ir numatytą ES paramos paketą pandemijos poveikiui švelninti paskirstytume tikslingai planuodami ilgalaikes investicijas ekonomikai transformuoti ir įsisenėjusioms problemoms spręsti“, – pranešime spaudai sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, visa tai turi būti daroma turint aiškią strategiją, kaip bus suvaldyta sparčiai didėjanti valstybės skola.

Vis dėlto neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl, anot LB, atšiauraus scenarijaus atveju Lietuvos BVP šiemet susitrauks 2,4 proc., o kitąmet neaugs. Palankaus scenarijaus atveju, ekonomikos smukimas šiemet sudarys tik 0,2 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 5 procentais.

LB pagrindinis scenarijus numato, kad vidaus vartojimas šiemet susitrauks 2,4 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) – 7,7 proc., tuo metu valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos ūgtelės 0,3 procento. 2021 metais šie rodikliai turėtų augti atitinkamai 3,9 proc., 6,4 proc. ir 0,3 procento.

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas ir importas šiemet turėtų sumažėti atitinkamai 3,8 proc. ir 6,1 proc., tuo metu 2021 metais  – augti atitinkamai 6,9 proc. ir 8,4 procento.

Prognozuojama, kad infliacija šiuo metu yra ir artimiausiu metu bus nedidelė: pagal pagrindinį scenarijų kainos šiemet kils 1 proc., o kitąmet – 1,2 proc. (birželio prognozė – atitinkamai 0,6 proc. ir 0,9 proc.). LB teigimu, didelę dalį infliacijos lemia vis dar brangstančios paslaugos, nors jų kainos kyla lėčiau.

Nors darbo rinkos padėtis yra palyginti gera, ją irgi paveikė pandemija. Jau nuo birželio mėnesio dirbančiųjų skaičius ėmė augti, tačiau jų vis dar reikšmingai mažiau nei prieš metus. Darbo užmokestis, nors ir toliau kilo, tačiau gerokai lėčiau nei anksčiau. Didelį nedarbo lygį lėmė ne tik ekonominė raida, bet ir valdžios sprendimai – registruotas nedarbas birželį jau buvo stabilizavęsis, tačiau jį didėti paskatino pradėta mokėti darbo paieškos išmoka.

Prognozuojama, kad pagrindinio scenarijaus atveju šiemet nedarbo lygis sieks 8,8 proc., o kitąmet sumažės iki 8,1 proc., tuo metu užimtųjų skaičius šiemet susitrauks 1,5 proc., o kitąmet padidės 0,6 procento. LB vertinimu, vidutinis darbo užmokestis šiemet turėtų kilti 6,8 proc., o 2021 metais – 3,1 procento.

Ekonomikai geriau, nei tikėtasi, atlaikius pandemijos sukeltą šoką, vis svarbesnis tampa biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymas. LB vertinimu, šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 procentinių punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 8,9 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 47,1 proc. BVP.

LB teigimu, dėl šios priežasties itin svarbu racionaliai, apgalvotai, tikslingai ir pamatuotai leisti viešąsias lėšas tiek trumpalaikiam ekonomikos skatinimui, tiek ilgesnio laikotarpio investicijoms, tokioms kaip 6,3 mlrd. eurų Ateities ekonomikos DNR planui. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė, pabrėžia LB.

„Vienkartinės „pravalgomos“ išmokos gali būti reikalingos kritiniu metu, tačiau šios priemonės negali tapti ilgalaikės, nes nepadeda spręsti įsisenėjusių problemų, tokių kaip mažas darbo našumo augimas, visuomenės senėjimas ar regioninė atskirtis“, – teigiama LB pranešime.

Pasak jo, žmogiškasis kapitalas, tai yra išsilavinę ir tinkamų įgūdžių turintys žmonės, yra esminis veiksnys transformuoti ekonomiką, duosiantis didžiausią grąžą ilguoju laikotarpiu. Tačiau būtent šiai krypčiai tenka mažiausia Ateities ekonomikos DNR plane numatomo finansavimo dalis – 757 mln. eurų, arba beveik tris kartus mažiau nei investicijoms į infrastruktūrą, kuriai numatyta skirti 2 mlrd. eurų,

Į skaitmeninės ekonomikos plėtrą numatoma investuoti 1,4 mlrd. eurų, į inovacijas – beveik 1 mlrd. eurų, į prieš klimato kaitą nukreiptas priemones bei energetiką – 927 mln. eurų.

LB pažymi, kad ne ką mažiau svarbu pasirengti ir tinkamai įdarbinti ateinančias naujas ES paramos lėšas – pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų, taip pat prireikus šalis galėtų pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų. LB teigimu, siekiant pasinaudoti šia galimybe, Lietuva turėtų parengti ambicingą reformų planą ir užtikrinti, jog lėšos būtų nukreipiamos į produktyvias sritis, siekiant kurti tvarią ir konkurencingą šalies ekonomiką.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 09 28 11:26
Spausdinti