Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugpjūčio 15 d.
VIEŠIEJI RYŠIAI
Komunikuoti vengęs „Swedbank“ dėl pinigų plovimo nukentėjo labiau nei SEB
BNS
Fotobankas

Į pinigų plovimo skandalus pernai įsivėlę didžiausi Lietuvoje skandinavų kapitalo bankai „Swedbank“ ir SEB Lietuvoje pasirinko skirtingas komunikacijos strategijas. 

Aktyviai komunikavęs SEB bankas viešojoje erdvėje nukentėjo mažiau nei tylos strategiją pasirinkęs „Swedbank“, teigia žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“. Pasak „Mediaskopo“ analitikės Mildos Žarnauskaitės, į dienos šviesą iškilus žiniai, jog milijardai galbūt nešvarių pinigų tekėjo per „Swedbank“, žiniasklaidos priemonėse pasipylė kritikos lavina.

„Pirmasis pranešimas apie pinigų plovimą per „Swedbank“ Lietuvos tradicinėse žiniasklaidos priemonėse – spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje – publikuotas vasario 20 dieną. Krizė užsitęsė apie tris mėnesius, iki gegužės pabaigos. Šiuo laiku neigiamų nuorodų į „Swedbank“ skaičius pinigų plovimo kontekste viršijo 800 paminėjimų. Jie sudarė apie 42 proc. visų su banku susijusių pranešimų“, – BNS nurodė M. Žarnauskaitė.

Tuo metu metų pabaigoje dėl panašių nusižengimų prisipažinus SEB bankui, žiniasklaidos reakcija buvo pasyvesnė.

„Pirmasis pranešimas apie banko pinigų plovimo prevencijos problemas publikuotas lapkričio 15 dieną. Neramumai ruseno apie mėnesį, iki gruodžio pabaigos. Šiuo laikotarpiu užfiksuota kiek daugiau nei 80 neigiamo tono publikacijų pinigų plovimo kontekste. Straipsniai sudarė apie 18 proc. visų su banku sietinų pranešimų. Žinoma, nereikėtų atmesti ir tos galimybės, jog krizės svorį galėjo sumažinti ir šventinis laikotarpis“, – sakė M. Žarnauskaitė.

Anot analitikės, skirtingą reakciją rodo ir svertinis palankumo indeksas, siejamas su analizuojamo objekto apibūdinimu pranešimuose žodžiais, formuluotėmis, frazėmis, kurios teikia palankų ar nepalankų įspūdį. Skaičiuojant šią reikšmę, įvertinamas ne tik pranešimo tonas, bet ir šaltinio, kuriame publikuojama naujiena, auditorija. 

„Mediaskopo“ duomenimis, pinigų plovimo krizės metu šis „Swedbank“ indeksas smuko iki minus 0,2, o SEB – iki minus 0,016 punkto. Pasak M. Žarnauskaitės, „Swedbank“ šiuo atveju koją pakišti galėjo pasirinkta komunikacijos strategija.

„Regis, jog bankas nuo pat krizės pradžios vengė komunikuoti su žiniasklaidos atstovais. Pavyzdžiui, net 11 proc. visų su krize susijusių neigiamų naujienų „Swerdbank“ atsisakė pateikti komentarų“, – tvirtino „Mediaskopo“ atstovė.

Jos teigimu, nenuostabu, jog įvairių institucijų ekspertai šį informacijos trūkumą skubėjo kompensuoti, siekdami paaiškinti, kas vyksta su krizės ištiktu banku – ekspertų komentarai aptikti 35 proc. analizuotų žinučių, tuo metu „Swedbank“ komentarų aptikta tik 28 proc. straipsnių.

Tuo metu aktyvią komunikavimo strategiją pasirinkęs SEB bankas užbėgo įvykiams už akių, prisipažino pats, prisiėmė atsakomybę, ištransliavo veiksmų planą, itin aktyviai teikė komentarus žurnalistams – jų rasta net 73 proc. visų analizuotų krizinių žinučių, tuo metu ekspertai apie SEB krizę pasisakė tik 11 proc. visų analizuotų straipsnių.

Anot M. Žarnauskaitės, tai palengvino SEB pastangas išlaikyti kontrolę savo rankose ir šiek tiek susilpninti suvokiamą krizės svarbą. „Bankas skubėjo pranešti, jog su didžiąja dalimi įtartinų klientų verslo ryšius jau nutraukė, bei periodiškai transliavo žinutes, implikuojančias, jog su iššūkiais dorojamasi“, – aiškino „Mediaskopo“ analitikė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 02 18 11:29
Spausdinti