Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 21 d.
IPO
„Ignitis grupė“ atrakino vartus į biržą, bet kada juos atvers – neaišku
BNS
Fotobankas
Darius Maikštėnas.

Darbo grupei paskelbus, kad reikėtų ruoštis „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų platinimui (IPO), analitikai sako, kad toks scenarijus artėja prie realybės. 

Tačiau tuo pat metu ekonomistai nesutaria, ar „Ignitis grupės“ IPO yra rengiamas skubotai – bendrovės vadovas Darius Maikštėnas penktadienį sakė, kad pirmasis langas, kuomet būtų galima surengti IPO, atsiveria šių metų rudenį.

Pasak finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, darbo grupės rekomendacija rodo, kad einama link konkrečių sprendimų.

„Vienareikšmiškai, sprendinys artina link kažkokio veiksmo. Tik klausimas, kada tas IPO bus. Tikriausiai šita valdžia IPO neįgyvendins ir būtų turbūt žalinga, jeigu įgyvendintų, nes būtų daroma per labai trumpą laiką. O kaip sekanti valdžia žiūrės į IPO ir valstybinių įmonių valdymą, jau bus kitas klausimas“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Analitiko vertinimu, „Ignitis grupės“ IPO yra skubinamas – investuotojų paieška, anot jo, užtrunka, be to, į pusmetį iki rugsėjo įsiterpia ir vasaros laikotarpis, kuomet sumažėja investiciniai tempai.

„Jeigu taip yra daroma ir skubinama, toks variantas nebūtų labai geras, nes supraskime, kad potencialių investuotojų paieška užtrunka. Tinkamai pasirengti akcijų išplatinimui reikia laiko“, – svarstė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sutinka, kad darbo grupės išvados yra reikšmingas žingsnis link „Ignitis grupės“ IPO, nes savo valią išreiškė ir įmonės akcininkė – Finansų ministerija.

Tuo pat metu jis vertina, kad pusmetis pasiruošti IPO yra pakankamas laiko tarpas, o akcijų platinimą logiška surengti dar iki pasikeičiant politinei valdžiai Lietuvoje.

„Langas yra rugsėjis-spalis-lapkritis. Po lapkričio antros pusės viskas tampa mažiau aišku, nes keičiasi akcininko atstovas – finansų ministras“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Tai suprantama, nes visi kapitalo rinkose jaučia politinių sprendimų įtaką, nes pasikeitus valdžiai, reikia apsiprasti ir niekas nedaro sprendimų. Tai vėl gali užsidaryti langas, kada valstybės įmonė gali daryti aktyvesnius veiksmus kapitalo rinkose. Tai manau, kad tas langas yra atviras, kol pasikeis valdžia“, – teigė ekonomistas.

Būtų teigiamas postūmis Lietuvos kapitalo rinkai

Analitikai sutinka – jei „Ignitis grupė“ ateitų į biržą, tai būtų didelis postūmis palyginti sekliai Lietuvos kapitalo rinkai.

„Vienareikšmiškai pačiai biržai tai būtų teigiamas žingsnis, lauktume ir daugiau kompanijų ir tai būtų gera praktika“, – sakė M. Dubnikovas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad norint, jog „Ignitis grupės“ IPO paskatintų aktyvumą Lietuvos kapitalo rinkoje, reikia, kad jis būtų sėkmingas. „Norisi, kad tas platinimas būtų kaip įmanoma sėkmingesnis ir tai reiškia, kad nebūtų pirmo prikepusio blyno efekto, kad per skubą tai netaptų blogu pavyzdžiu“, – pridūrė analitikas.

T. Povilauskas atkreipė dėmesį į Estijos pavyzdį, kuomet į biržos sąrašus prieš porą metų buvo įtraukta Talino uosto kompanijos „Tallinna Sadam“ akcijos.

„Manau, kad šita programa remsis Estijos pavyzdžiu. Kai buvo Estijos jūrų uosto („Tallinna Sadam“ – BNS) IPO prieš porą metų, tikrai daug dalyvavo smulkių investuotojų, apie 13 tūkst. gyventojų. Pinigus įdėjo EBRD, Švedijos, kitų šalių pensijiniai ir investiciniai fondai“, – sakė T. Povilauskas.

„Labai svarbu padaryti tokį IPO, kad jame dalyvautų žmonės ir jie būtų susidomėję juo. Estija yra tikrai geras pavyzdys, nes po „Talinna Sadam“ IPO, savo IPO darė estiškas bankas „Coop Pank“ ir matėme, kad investavo virš 10 tūkst. vietos gyventojų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, valstybės įmonės IPO „duoda gilesnį impulsą kapitalo rinkai“.

Žada parduoti nuo 25 iki 33,33 proc. akcijų

Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė savo išvadose teigia, kad būtų tikslinga rinkai pasiūlyti nuo 25 iki 33,33 proc. „Ignitis grupės“ įstatinio kapitalo.

Pasak darbo grupei vadovavusio finansų ministro Viliaus Šapokos, „Ignitis grupei“ iki 2030 metų reikės apie 5–6 mlrd. eurų investicijų, todėl logiškiausia pritraukti lėšas būtų rengiant IPO.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys sakė, kad pritrauktos lėšos būtų kreipiamos į šalies energetinę nepriklausomybę, strateginę generaciją ir atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą.

Apie galimybę surengti IPO pradėta kalbėti po to, kai grupė paskelbė apie antrinių savo įmonių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Ignitis gamyba“ delistingavimą. 

Prieš vykdant „Ignitis grupės“ IPO, turės įvykti ESO ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas iš biržos. Delistingavimą teismuose ginčija smulkieji įmonių akcininkai, kurių netenkina kaina, už kurią „Ignitis grupė“ siūlo išpirkti akcijas.

Šiuo metu ginče teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – tiek ESO, tiek „Ignitis gamybos“ delistingavimo procesas yra sustabdytas. „Ignitis grupė“ grupė yra skelbusi, kad šis IPO galėtų tapti didžiausiu pirminiu siūlymu Baltijos šalių istorijoje.

100 proc. grupės akcijų priklauso valstybei.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 02 28 18:57
Spausdinti