Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 25 d.
EURO ZONA
Europos stabilumo mechanizmas gali skirti iki 240 mlrd. eurų pagalbai dėl koronaviruso krizės
BNS
Pixabay

Euro zonos finansinės pagalbos fondas galėtų pasiūlyti iki 240 mlrd. eurų savo narėms, smarkiai nukentėjusioms  nuo naujojo koronaviruso protrūkio, pranešė Eurogrupės vadovas.

Mario Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras, sakė, kad šios pagalbos lėšos galėtų būti skiriamos panaudojant Europos stabilumo mechanizmą, įkurtą 2012 metais per euro zonos finansų krizės įkarštį.

Duodamas šeštadienį paskelbtą interviu keliems Europos laikraščiams M. Centeno sakė, kad bet kokios paskolos galėtų suteikiamos siekiant padėti nukentėjusioms šalims, bet nepabloginti jų padėties. Tai buvo akivaizdi užuomina į įprastas ESM taisykles, kad pagalba gali būti skiriama tik šalims, sutinkančioms laikytis neretai griežto taupymo režimo.

Italija ir Ispanija, kurioms abiem prireikė pagalbos per finansų krizę, tvirtino, kad šį kartą tokios sąlygos tik padidintų jų problemas.

„Nebūtų jokios prasmės susieti pandemijos krizę su, pavyzdžiui, privatizacijos programa arba darbo rinkos reforma“, – M. Centeno sakė Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“ prieš antradienį planuojamą euro zonos finansų ministrų pasitarimą vaizdo konferencijos formatu.

Bet kokios paskolos „neturėtų padidinti ekonominių ir socialinių kančių“, pabrėžė M. Centeno, kurio paties šaliai taip pat prireikė Europos Sąjungos pagalbos paketo per finansų krizę. Jis pripažino, kad būtų „tam tikro sąlygiškumo... bet ESM pasiruošęs atsieti savo kredito linijas nuo valstybių skolų krizės logikos“.

Antradienį vyksiančiame pasitarime taip pat dalyvaus euro zonai nepriklausančios ES šalys, siekiant parengti visos Bendrijos atsaką, turintį sušvelninti didžiulę žalą ekonomikai, padarytą koronaviruso protrūkio.

ES lyderiai per savo ankstesnį susitikimą praeitą mėnesį nesugebėjo susitarti dėl tokios politikos, iškilus nesutarimų, kaip šie planai turėtų būti finansuojami.

Italija ir Ispanija, palaikomos Prancūzijos, pageidauja, kad Briuselis pritartų idėjai išleisti vadinamąsias koronaobligacijas – bendrą priemonę, kuri leistų visoms dalyvaujančioms šalims skolintis rinkose vienodomis sąlygomis.

Bendros skolos instrumentai teoriškai gali sumažinti riziką ir skolinimosi kaštus įsiskolinusioms šalims, šiek tiek padidindamos riziką ir skolinimosi kaštus pagal savo galimybes išlaidas planuojančioms valstybėms.

Tačiau Vokietija ir kelios kitos už griežtą biudžeto drausmę pasisakančios Bendrijos narės ne kartą atmetė Europos bendros skolos idėją kaip pernelyg daug išleidžiančių pietinių šalių bandymą pasinaudoti pigaus skolinimosi galimybėmis, kurias turi subalansuotų biudžetų valstybės, išvengiant fiskalinės drausmės priemonių.

Komentuodamas šiuos nesutarimus M. Centeno sakė, kad svarbu neleisti, kad nuomonių skirtumai užkirstų kelią rasti sprendinį. „Sugrįšime prie savo debatų, kai turėsime pagalvoti, kaip vėl išjudinti ekonomikas“, – pridūrė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 04 04 19:38
Spausdinti