Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 24 d.
LIETUVOS EKONOMIKA
Ekonomistai svarsto, ar ši krizė bus lengvesnė nei 2009-aisiais?
BNS
Fotobankas

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų.

Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad, pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti. 

Naujienų agentūros BNS apklausoje 14 iš 16 ekspertų įvardijo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei 15 proc., du manė, kad kritimas bus didesnis. 

Pasiruošusi geriau nei prieš dešimtmetį

Kai kurie ekonomistai sako, kad valstybė sunkumus šįkart pasitinka su didesniu rezervu, o Vyriausybės reakcija yra pakankamai operatyvi.

„Tiek valdžia, tiek įmonės, tiek namų ūkiai šią krizę pasitiko daug sveikesne finansine padėtimi, be perteklinių skolų, net po ekonomikos bumo turėdami solidžius rezervus. Be to, Vyriausybės reakcija šio išbandymo metu kardinaliai skiriasi nuo 2008 m. demonstruoto problemos neigimo – operatyviai reaguojama į kylančias ekonomikoss problemas adekvačiomis ir laiku taikomomis priemonėmis“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentės Jonės Kalendienės, pernai šalies ūkyje nebuvo didelių „burbulų“ ir perprodukcijos, kokia buvo prieš pirmąją krizę, todėl ir ekonomikos nuosmukis galėtų būti kiek mažesnis.

Faktoringo bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas sako, kad prieš praėjusią krizę Lietuva turėjo 12 proc. prekybos deficitą, o šiuo metu – 2,5 proc. perteklių. „Tai yra esminis indikatorius, kuris rodo, kad šiuo metu ekonomika nėra perkaitusi ir didelio ekonomikos nuosmukio turėtume išvengti“, – teigė A. Izgorodinas. 

Anot jo, situacija finansų rinkose taip pat geresnė – patarosios krizės piko metu Vyriausybė rinkose skolinosi už 14 proc. palūkanas, o šiuo metu – vos už 0,3 procento. 

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad dabartinė krizė yra tiesiog techninio pobūdžio problema, kuri turėtų lengvai išsispręsti, jeigu nebus sąmoningai griaunamas ekonominis valstybių pagrindas.

Jo teigimu, pagrindinis skirtumas tarp abiejų krizių – dabar paklausa savaime nėra išnykusi, jos tik negalima patenkinti, todėl suvaldžius viruso plitimą turėtų būti „stipriai atsigriebta tai, ką esame praradę dabar“.

„Mes netenkame galimybės laikinai vykdyti ekonominę veiklą, tačiau išsaugome savo investicijas, iš esmės išsaugome išteklius ir esame pajėgūs tai, ką praradome dabar, atsiimti vėliau. Tad ir turime dirbti ta linkme, kad planuotume didesnius pardavimus, didesnę gamybą, didesnius pamainų skaičius, intensyvesnius pervežimus po to, kai žmonių darbo ir judėjimo apribojimai bus nuimti“, – teigė A. Bartkus. 

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad labiausiai tikėtino scenarijaus atveju BVP nuosmukis šiemet neturėtų viršyti 6 proc., o nepalankaus scenarijaus atveju – apie 12 proc. 

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, balandį Lietuvos BVP metinis nuosmukis viršys 20 proc. Pagal optimistinį scenarijų, jei ribojimai baigsis iki balandžio pabaigos, ūkis  šiemet smuktų mažiausiai 3,2 proc., tačiau, anot jo, labiausiai tikėtinas 6 proc. nuosmukis.  

Pavojus – užsitęsusi epidemija

Kai kurie analitikai pabrėžia, kad smūgis ekonomikai bus švelnesnis nei prieš dešimtmetį, jei karantinas ilgai neužsitęs. Tačiau jei situacija po poros mėnesių negerės, ekonomikos nuosmukis gali būti didesnis nei 2009-aisiais.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad Lietuva dabar gali skolintis ir naudotis stabilumo priemonėmis. Tačiau jis pripažįsta, kad smūgis bus švelnesnis, jei po dviejų mėnesių karantinas bus atšauktas.

„Jei situacija užsitęs ilgiau, tada galimas ir 2009 m. ar blogesnis scenarijus, nes šiuo metu viskas sustoję, prekių ir žmonių judėjimas tarp valstybių yra paralyžiuotas, valstybių biudžetai patiria milžinišką spaudimą“, – teigė M. Dubnikovas. 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas mano, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis mažiau nei 15 proc., tačiau 2021 m. smukimas gali būti ir didesnis. 

„Tai priklausys nuo COVID-19 poveikio pasauliniu mastu, nuo to, kokiam laikui ir kokio griežtumo apribojimus bei karantino sąlygas verslui taikys didieji pasaulio ūkiai“, –  sakė T. Šarapovas.

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad jei pasauliui nepavyktų efektyviai suvaldyti pandemijos, apribojimai užsitęstų arba juos tektų kartoti, jei imtų klibėti pasaulio finansų sistema ir ekonomika susidurtų su ilgalaikėmis problemomis, tuomet 2009 m. gali atrodyti tik kaip „repeticija prieš gerokai rimtesnius iššūkius“.

„Negalima atmesti ir prastesnio scenarijaus išsipildymo galimybės. Juolab kad naujausi duomenys nedžiugina. Šią savaitę paskelbtas euro zonos, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, Pirkimo vadybininkų indeksas smuko į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis imtas stebėti 1998 m. – tai rodo, jog ekonomikos aktyvumas ekonomikos bloke stipriai sumažėjo“, – sakė L. Galdikienė. 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė ir Vilniaus universiteto ekonomistas profesorius Romas Lazutka taip pat mano, kad ekonomika šiemet kristų labiau nei 15 proc., jei karantinas užsitęstų.  

„Prognozuojama, kad Vokietijoje ekonomika smuks per 20 proc. Lietuvoje situacija gali būti dar liūdnesnė“, – sakė KTU mokslininkė. 

„Su sąlyga, kad karantinas Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse užsitęs ilgesnį laiką. Bet galima atsakyti, kad bus mažesnis BVP nuosmukis, jei karantinas bus trumpas. Bet kurio ateitį apibūdinančio rodiklio galima reikšmė priklauso nuo daugybės veiksnių. Pastarųjų reikšmių pokyčiai taip pat nežinomi, todėl ateitis dažniau nusakoma spėjimais, nors jie ir pavadinami prognozėmis“, – mano R. Lazutka. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 25 13:14
Spausdinti