Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 3 d.
DIENA SU MOKSLININKU
Pokalbiai apie mirtį, padedantys gyventi
Kotryna Tamkutė
Simas Bernotas

Namai – privati teritorija, kurioje architektė Eglė Bazaraitė sako besijaučianti saugiausiai. Tad ir susitikti kviečia ten – ką tik iš administracinio statinio į gyvenamuosius loftus paverstame pastate. Kotryna Tamkutė tyliai sau šypteli: toną pašnekesiui ši erdvė neabejotinai diktuos.

Įžengusi pro pašnekovės buto duris atsiduriu šviesioje, minimaliai apstatytoje erdvėje. Joje karaliauja knygos ir plačialapiai augalai, virtuvę atstoja viena sieninių spintų juosta, darbo kambarį – nedidelė taburetė prie aukšto stalo, svetainę – du žemi pilkšvai žalios spalvos foteliai ir stumdomas staliukas ant trijų ratų. „Tokio pobūdžio erdvių sujungimas į vieną prieš šimtą metų būtų buvęs neįsivaizduojamas“, – pabrėžė E. Bazaraitė. Ne todėl, kad neįmanomas fiziškai, bet paprasčiausiai nepriimtinas. Socialinė erdvių logika nuolat keičiasi, pasakoja man pašnekovė ir akcentuoja, kad architektūriniai tyrimai itin susiję su socialiniais visuomenės pokyčiais, tokiais kaip šeimų didėjimas ar mažėjimas, moterų teisės, žmonių gyvenimo būdo ir kokybės kaita. „Tokie atvejai man labai smagūs“, – nusišypsojo E. Bazaraitė. 

Būtent dėl to, jos teigimu, architektūra kaip mokslas yra labai visapusiška. Ji prisiliečia prie to, ką mes laikome grynuoju mokslu, nes neegzistuoja be medžiagų tyrimų, be inžinerijos. Tyrimai atskleidžia, kodėl vyksta vieni ar kiti procesai, kodėl formuojasi vieni ar kiti stiliai, kaip mes naudojame erdves ir pastatus. „Šie klausimai verčia atrasti priežastinius ryšius, kurių identifikavimas mums leidžia geriau suprasti ne tik savo aplinką, bet ir mus pačius“, – sakė architektė.

Nuo tada, kai 2003 m. įstojo į Kauno technologijos universitetą, studijavo Vilniuje, vėliau Portugalijos sostinėje Lisabonoje, moteris sako išbandžiusi įvairiausias erdves mokytis ir galiausiai apsistojusi ties namų erdve. „Galbūt todėl ir netikiu bendradarbystės ar ta vadinamąja open-space idėja architektūrine prasme, nes man nuolat trukdydavo tai, kad tokiu atveju neabejotinai tampi tam tikros bendruomenės dalimi“, – prisipažino pašnekovė. Tokiu būdu tai, kas galbūt yra labai gerai psichikos sveikatai, tampa kliūtimi susikaupti ir galiausiai paskandina bendruomeninėje rutinoje. 

2020 04 14 11:03
Spausdinti