Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 27 d.
NUOTRAUKOS ISTORIJA
Įlipti į svetimus batus
Rusnė Marčėnaitė
Dovilė Dagienė
Jono Meko batai.

„Į svetimus batus neįlipsi“, – moko lietuviškas posakis. Menininkė Dovilė Dagienė, sumaniusi kurti kultūros veikėjų portretų seriją, to ir nesiekė. Rusnei Marčėnaitei ji pasakojo, kad fotoobjektyvui nukrypus į herojų batus nusprendė būti atsakinga tik už estetinę projekto išraišką.

Magistriniam fotografijos ir medijos meno specialybės darbui Vilniaus dailės akademijoje „iš galvos“ susidėliojusi bene 200 kultūros lauko herojų sąrašą, D. Dagienė svarstė juos būsiant tinkamiausius portreto žanrui. Įdomesnio asmenybės atskleidimo kampo paieškos nuvedė iki asociacijų ir simbolių, tarp jų – ir tų pačių posakių ar priežodžių, siejamų su apavu, bei kitų kultūros nuorodų – tokių kaip Vincento van Gogho natiurmortai su batais. Ir šiuo atveju menininkei nekilo abejonių, kad kūrybiškiems žmonėms jos pasirinkimas atskleisti herojų per batus kels mažiausiai klausimų.

Taip ir buvo – studentės prašymas patikėti meniniam projektui ir viešumai savo sunešiotą ar bent jau panešiotą, unikalių įspaudų įgavusį apavą nepriimtinas pasirodė tik dviem garsiems kūrėjams. Galima sakyti, jog apsiginti būsimą diplomą D. Dagienei teko bendraujant jau su pirmu herojumi – Jonu Meku. Niujorke, J. Meko įsteigtame Filmų antologijos archyve, be fotostudijos ir net be aiškios vizijos, kaip atrodys vaizdinė portretų išraiška.

„Galybei žmonių ko nors reikia iš Meko – jei tarsies telefonu, jis tavęs greičiausiai neprisimins, tad turi veikti aktyviau“, – drąsino buvę kurso draugai. Netrukus studentė jau stoviniavo būryje žmonių filmų archyve, o sulaukusi J. Meko dėmesio išdėstė reikalą: projektas, portretas, batai... Pirmas herojaus pasiūlymas buvo pasiieškoti batų parduotuvėje – ten jų daugiau, nei turįs jis. J. Mekui toliau atsikalbinėjant, mergina jau buvo susitaikiusi su tuo, kad fotografuoti jo batų neteks, bet pokalbis tęsėsi – tada jau apie dalykus, kurie buvo svarbūs J. Mekui, taip pat apie tai, kas Vilniuje vyksta su jo kūryba. Iki interesantė įrodė nesanti prašalaitė. „Galiausiai J. Mekas pasakė: matau, kad tau tų batų reikia, imk juos ir fotografuok, kitą dieną gali nebūti progos“, – prisiminė D. Dagienė.

2020 02 06 09:31
Spausdinti