Meniu
Prenumerata

šeštadienis, lapkričio 28 d.
ASMENYBĖ
Patrioto architektūra
Viktorija Vitkauskaitė
Lukas Mykolaitis

Trijų įvykių šiuo metu laukia Kauno centrinis paštas: savo jubiliejaus, žinios, ar taps UNESCO pasaulio paveldo sąrašo dalimi, ir sprendimo, kas pastate įsikurs iškrausčius paštą. Viktorija Vitkauskaitė atsigręžia į šio kūrinio autorių Feliksą Vizbarą ir aptinka aibę kitų jo sukurtų tarpukario architektūros perlų.

Studijavęs Rygoje, gyvenęs Ukrainoje, paskutinius 26 gyvenimo metus praleidęs Vokietijoje – F. Vizbaro biografijoje Lietuva ne vienintelė užima reikšmingą dalį. Jei matuotume skaičiais. Bet matuojant darbais akivaizdu, jog talentingo architekto ir inžinieriaus kūrybinis potencialas visa jėga išsiskleidė būtent tarpukario Lietuvoje, o ypač – Kaune.

140-osios F. Vizbaro gimimo metinės šiemet sutapo su pačiu karantino įkarščiu. Sukaktis praslinko tyliai – juk net rengti ekskursijų F. Vizbaro darbų maršrutais tuo metu nebuvo galima. Bet ateityje progų garsiau ištarti šio vieno ryškiausių tarpukario architektų vardą bus ir daugiau. Kitąmet 90-metį minės bene garsiausias jo kūrinys – Kauno centrinis paštas. O dar po metų, tikėtina, apie F. Vizbaro kūrinius garsiau kalbėsime ne vien Lietuvoje.

2022 m. Kaunas ne tik bus Europos kultūros sostinė, bet ir sulauks sprendimo, ar jo modernistinė architektūra taps UNESCO pasaulio paveldo sąrašo dalimi. Šį rugsėjį miestas kaip tik pateikė juodraštinį nominacinės bylos – tai yra paraiškos – variantą Pasaulio paveldo centrui. „Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą siūloma įtraukti Kauno Naujamiestį ir dalį Žaliakalnio“, – IQ sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Žinoma, teigiamo sprendimo atveju saugomas UNESCO taptų ir centrinis paštas – vienas svarbiausių tarpukario Kauno reprezentacinių statinių.

2020 10 19 15:28
Spausdinti