Meniu
Prenumerata

antradienis, kovo 19 d.


DIENA SU MOKSLININKU
Dalyvaujanti stebėtoja
Kotryna Tamkutė
Margarita Vorobjovaitė

Mokslininko žiūros taškas leidžia atsitraukti ir iš šalies pažvelgti į aplink vykstančius procesus, įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė. Kotryna Tamkutė jos klausia, ar gali būti taip, kad religija ir valstybė šiandienos Lietuvoje dar nėra iki galo atskirtos.

Su M. Ališauskiene susitikome praėjus lygiai savaitei po VDU rektoriaus rinkimų, kuriuose ji vos keliais balais nusileido perrinkimo siekusiam profesoriui Juozui Augučiui. Pralaimėjimą moteris laiko pergale. Ne tik dėl to, kad viešojoje erdvėje atsirado daugiau diskusijos dėl aukštosios mokyklos ateities, kai kurių probleminių klausimų. „Tikrai nuoširdžiai nuogąstavau, kad trečią kartą iš eilės rektorius mūsų universitete bus renkamas iš vieno žmogaus. Labai remiu protesto kultūrą – pirmąjį plakatą piešiau dar būdama vienuoliktoje klasėje. Tai buvo vienas jos reiškinių, visų pirma, siekiant atkurti demokratinę tradiciją, – sakė profesorė. – Kaip man tai pavyko, vėliau analizuos istorikai, man buvo svarbu dalyvauti.“

Šiandien ji džiaugiasi tuo, kad gali tęsti mokslinę karjerą. Kitaip tariant, dalyvauti visuomenėje vykstančiuose procesuose ir tuo pat metu juos stebėti. „Tikslo keisti visuomenę sau nekeliu, tačiau noriu palikti informacijos ateities mokslininkams, plėtoti sociologijos mokslą, rengti ateinančią kartą. Tikiuosi, kad pasinaudojusi mūsų žiniomis visuomenė keisis pati“, – teigė M. Ališauskienė.

Suprasti ir paaiškinti moksliškai buvo vienas svarbiausių M. Ališauskienės tikslų, kuriuos ji bebaigdama mokyklą kėlė katalikų tikybos studijoms tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete. „Užaugau šeimoje, kurioje buvo įvykęs religinis atsivertimas, todėl man buvo svarbu jį suprasti ir paaiškinti ne tik kaip individualų veiksmą, bet ir kaip aplinkos bei konteksto nulemtą įvykį, – pasakojo pašnekovė. – Mokyklą baigiau 1994 m. Visa mano paauglystė neatsiejama nuo virsmo – visų pirma, Lietuvos virsmo, pažymėto suvaržymų, tarp jų ir religijos, nykimu. Atsimenu šv. Kazimiero mirties metinių minėjimo iškilmes 1984 m., Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmes 1987 m., popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Lietuvą 1993 m. Man tai buvo labai įdomu, tačiau trūko žinių apibendrinimams daryti.“

2020 10 19 15:31
Spausdinti