Meniu
Prenumerata

sekmadienis, kovo 7 d.


PINIGŲ PLOVIMAS
Pavojingi ryšiai: advokatai ir pinigų plovimas
Rolandas Tilindis

Advokatai buvo priskirti didžiausiai pinigų plovimo rizikos grupei. Ar toks vertinimas teisingas?

Šios temos analizę paskatino keli įvykiai. Pirmiausia, Direktyvos dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos (ES) 2015/849 (toliau – direktyva) nuostatos apie advokatams ir jų padėjėjams keliamus reikalavimus, tokių reikalavimų įgyvendinimo problematika ir advokato veiklos garantijų suvokimas. Ir galiausiai 2019 m. atlikto Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaita (toliau – ataskaita), kuri buvo paskelbta 2020 m.

Pristačius ataskaitą viena garsiausiai nuskambėjusių žinių – advokatai esą priskirti didžiausiai pinigų plovimo rizikos grupei, kur užima „garbingą“ antrą vietą po virtualiosios valiutos keityklų operatorių ir lenkia tokius sektorius kaip prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekyba nekilnojamuoju turtu. Kalbant apie teroristų finansavimo grėsmę, advokatai nukrito į penktą vietą ir į priekį užleido virtualiosios valiutos keityklų operatorius, prekybą atsiskaitant grynaisiais pinigais, prekybą nekilnojamuoju turtu ir vartojimo kreditų bei finansinės nuomos sektorius.

Netolimoje praeityje teko dirbti organizuoto ir korupcinio pobūdžio nusikaltimų tyrimo bei tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, vertinti valstybių atitiktį Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų konvencijoms prieš korupciją, ir iki šiol dalyvauti teisėkūros procesuose.

Dėl to pirmas kilęs klausimas – kokiais duomenimis remtasi formuluojant tokius advokatų rizikos vertinimus ataskaitoje? Tačiau ją perskaičius teko nusivilti – jokių duomenų apie lietuvišką Panama Papers bylos ar Mossack Fonseca teisininkų kontoros versiją nebuvo.

Tiesiog ataskaitos 7.2.2. punkte surašyti abstraktūs teiginiai, kad nusikaltėliams reikalingi profesionalūs, tarptautinę teisę ir mokestinę aplinką išmanantys tarpininkai, ir dėl to esą jie kreipiasi į advokatus. Ir jokio statistinio duomens apie advokatų veiklą, išskyrus jų skaičių vertinimo metu bei faktą, kad 2016–2018 m. advokatai nepateikė nė vieno pranešimo apie įtartiną finansinę operaciją ar sandorį.

Didžiausias atradimas, nustebinęs savo nelogiškumu – tai teroristų finansavimo grėsmės aprašymas, kuriame teigiama, kad teroristai nors ir gali naudotis patyrusių advokatų paslaugomis, dėl jų veiklos specifikos gali rasti lengvesnių kelių ir tokių atvejų, suprask, advokatų įtraukimo dar nepastebėta. Kitaip tariant, pripažįstama, kad nėra jokių duomenų apie realias rizikas. Tačiau nežiūrint į tai, advokatams skiriamas aukščiausias – ketvirtas – rizikos balas teroristų finansavimo sektoriuje.

Pripažįstama, kad nėra jokių duomenų apie realias rizikas. Tačiau nežiūrint į tai, advokatams skiriamas aukščiausias – ketvirtas – rizikos balas teroristų finansavimo sektoriuje.

Be to, kalbant apie pažeidžiamumą pinigų plovimo srityje, teigiama, kad advokatai esą gali slėpti naudos gavėjo tapatybę kurdami tam tikras pinigų plovimo schemas, kurios – dėmesio – „dauguma yra gerai žinomos“. Taigi, vėl matome nenuoseklumą – jei kokios nors schemos gerai žinomos, tai lyg ir nereikia brangaus visažinio advokato, tad ir grėsmė turėtų būti minimali, tačiau ir čia skirtas aukščiausias ketvirtas balas.

O dar viena žinia netgi suglumino – ataskaitos 3.1. skyriuje aprašyta ekonominė aplinka pradedama sakiniu apie tai, kad Lietuva iš esmės padidino savo piliečių gerovę „po 1991 m. grąžintos nepriklausomybės“?! Kas ją grąžino, ir kas tuomet 1990 m. Kovo 11-oji ? Nors tai ir ne šios publikacijos tema, tačiau tokie „paklydimai“ verčia labai stipriai abejoti ne tik ataskaitos, bet viso vertinimo patikimumu.

Tikra ir menama rizika

Turime atsakyti ir į tokį klausimą, ar advokato veikloje išvis egzistuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika? Žiūrint istoriškai, apie tokias grėsmes imta kalbėti apie 2001 m., kai tarptautinė Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF), atlikusi pinigų plovimo tipologijos tyrimą, advokatus priskyrė potencialių pagalbininkų kategorijai. Po to buvo priima daug įvairiausių tarptautinių teisės aktų ir rekomendacijų, iš kurių mums reikšmingiausia mano jau minėta direktyva bei FATF rekomendacijos, nes ir aptariama ataskaita parengta vykdant šių dokumentų ir juos įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatas.

Pirma dar kartą grįžkime prie ataskaitos. Joje kaip didžiausia rizika išskiriamos tokios advokato veiklos (sąvokų kalba netaisyta): padėjimas nusikaltėliams įsteigti fiktyvų juridinį asmenį (angl. shell company) ir sukurti sudėtingas įmonių nuosavybės struktūras, įtraukiant aukštos rizikos jurisdikcijas; bendradarbiavimas su nusikaltėliais sukuriant ir valdant pinigų plovimo schemas; padėjimas nusikaltėliui naudoti advokato depozitinę sąskaitą lėšų pervedimui pinigų plovimo tikslais; anonimiškas juridinių asmenų steigimas nuotoliniu būdu; naudos gavėjo tapatybės slėpimas; nevykdoma pareiga pranešti apie įtartinas klientų operacijas; neatliekama sustiprinta kliento dalykinių santykių stebėsena ir nėra įdiegtos tam skirtos sistemos, nepakankama advokatų kontrolė.

Galima pabandyti paanalizuoti šias išvardytas rizikas. Pirmoji jų – fiktyvių juridinių asmenų steigimas, bet kokia teisine forma įtraukimas bendrai veiklai kitų juridinių asmenų ir veikimas pasitelkiant vadinamąsias užjūrio jurisdikcijas. Tokia formuluotė suponuoja prielaidą, kad advokatas steigia žinomai „fiktyvų“ darinį aiškiai suvokdamas tikslą slėpti mokesčius ir pinigų plovimą. Bet tai jau ta sritis, kurią reguliuoja baudžiamasis įstatymas, nors kol kas neteko girdėti, kad už tokią veiklą būtų nuteistas bent vienas Lietuvoje praktikuojantis advokatas. Tas pats pasakytina apie antrą riziką – preziumuojamą bendradarbiavimą su nusikaltėliais kuriant ir valdant pinigų plovimo schemas. Kol kas neteko girdėti apie pripažintą kaltu advokatą ir už bendrininkavimą pinigų plovimo schemose. Dėl to darytina išvada, kad šios rizikos vertintinos daugiau kaip teorinės prielaidos, o ne realios grėsmės būtent prevencijos prasme.

Trečia rizika – leidimas naudotis advokato depozitine sąskaita kliento lėšų perleidimui tretiesiems asmenims. Tačiau man asmeniškai tai nepanašu į rimtą pavojų, nes Lietuvoje veikiantys bankai ne tik siekia kontroliuoti advokatų pajamų ir išlaidų pagrįstumą, bet netgi stabdo prokuratūros nutarimu iš advokato depozitinės sąskaitos atliekamą mokėjimą piniginiam užstatui. Dėl to darytina išvada, kad advokato depozitinės sąskaitos naudojimas kelia palyginti nedidelę grėsmę ir gali būti nesunkiai kontroliuojamas kredito įstaigų.

Ketvirta rizika – anonimiškas juridinių asmenų steigimas nuotoliniu būdu. Pradiniame etape gali būti įdomus aiškinantis tam tikros tyčios veikti formavimąsi, tačiau galutiniame etape viskas vėl atsirems į tokių juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus su visa kredito įstaigų kontrolės sistema. Kol kas nei ataskaitoje, nei kituose viešai prieinamuose šaltiniuose nėra duomenų apie tai, ar Lietuvoje praktikuojantys advokatai teikia tokias paslaugas. Todėl teorinė rizika gali būti įsivaizduojama, tačiau jai patvirtinti reikalingi bent minimalūs duomenys apie specifines advokatų veiklos sritis. Beje, šiais metais Europos Komisijos pavedimu MONEYVAL ekspertai rinko duomenis apie visas rizikas, ir iš jų klausimų galima daryti išvadą, kad Advokatūra visgi turės surinkti duomenis apie advokatų specializaciją tam tikrose srityse, nes tik taip galima eliminuoti ir paskutinę riziką, kuri ataskaitoje įvardyta kaip nepakankama sektoriaus kontrolė.

Likusias rizikas galima sujungti į vieną ir ją pavadinti klientų veiklos stebėsenos problema.

Lietuvos advokatūros rekomendacijos

Tačiau tuomet iškyla pats svarbiausias klausimas – o kada gi advokatui privalu tokią stebėseną atlikti?

Atsakymas yra ganėtinai paprastas, jį galima rasti tiek direktyvoje, tiek įstatyme, tiek ir Advokatų tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 145 patvirtintose Taisyklėse advokatams ir advokatų padėjėjams dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (toliau – taisyklės).

Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės taikomos tik tuomet, kai advokatai ir advokatų padėjėjai, veikdami kliento vardu ir jo naudai, padeda klientui:

- planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo;

- klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo;

- banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo;

- įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo;

- bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius,

- ir (ar) su jais susijusius sandorius.

Kartu numatyta išimtis – pinigų plovimo prevencijos taisyklės netaikomos, kai vertinama kliento teisinė padėtis arba ginamas klientas, arba atstovaujama teismo procese, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.

Kitaip tariant, kol tarp advokato ir kliento egzistuoja tradiciniai atstovavimo ir gynybos teisiniuose procesuose santykiai, tol veikia klasikinė advokato profesinių garantijų sistema, bet vos tik advokatas tampa kliento verslo dalimi, iškart patenka į rizikų zoną ir jam atsiranda gausybė prievolių, reikalaujančių papildomų administracinių sąnaudų.

Kaip jau minėta, ataskaitoje ir jokiame kitame viešai prieinamame šaltinyje neradau duomenų apie tai, kiek gi advokatų užsiima rizikos zonos veikla ar keliuose tokio pobūdžio verslo sandoriuose ar operacijose dalyvavo Lietuvoje praktikuojantys advokatai. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad vadinamosios verslo advokatų kontoros neretai viešai deklaruoja siekį būti kliento verslo dalimi, turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina įsivertinti, ar vykdoma veikla nepatenka į pinigų plovimo rizikos zoną. Tokiam vertinimui palengvinti Lietuvos advokatūra sukūrė net pagalbines rekomendacijas, kurios pažingsniui pristato pagrindinius atliktinus veiksmus.

Ataskaitoje neradau duomenų apie tai, kiek gi advokatų užsiima rizikos zonos veikla ar keliuose tokio pobūdžio verslo sandoriuose ar operacijose dalyvavo Lietuvoje praktikuojantys advokatai.

Svarbu pabrėžti tai, kad visais atvejais advokatui privalu vadovautis pagrindiniais advokato veiklos principais, apibrėžtais Advokatūros įstatyme ir Etikos kodekse. Dėl to taisyklėse numatyta pareiga siekti įtikinti klientą neužsiimti galimai neteisėta veikla ir įspėti jį apie tai, kad gauti duomenys apie tam tikrus sandorius ar finansines operacijas sudaro pagrindą manyti apie jų įtartiną pobūdį ir dėl to kyla pareiga informuoti FNTT. Kita vertus, minėti teisės aktai nustato ir tai, kad advokatui negali kilti jokia atsakomybė už žalą klientui, jei ji kilo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo.

Kokių galių reikia advokatui?

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra išsamiai išvardytos įstatyme, bent kiek išsamesniam jų komentarui reikalinga atskira studija. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių priemonių įgyvendinime advokatas turi būti vos ne žvalgybininku ir rinkti informaciją apie klientą ir galutinį naudos gavėją iš patikimų ir nepriklausomų šaltinių, nors niekur nėra įvardyti jų skiriamieji požymiai. Advokatas kartu turi būti ir tardytoju, nes reikia apklausti klientą ir jo atstovą apie galutinius naudos gavėjus bei verslo detales realiuoju laiku ir dar reguliariai visa tai fiksuoti ir saugoti.

Be to, advokatui reikia turėti specialių kriminalistikos žinių ir gebėti ištirti pateikiamų dokumentų autentiškumą bei fotonuotraukos atitiktį konkrečiam asmeniui ir daug kitų dalykų. Kartu reikia būti raštininku pildant įtartinų ir praneštų sandorių registracijos žurnalus, bei archyvaru, nes tam tikri duomenys turi būti saugomi net iki 8 metų. Ir galiausiai skirti asmenį vos ne su prokuroro įgalinimais (juokauju), kad visa ši sistema būtų tinkamai organizuota ir kontroliuojama.

Galiausiai turėčiau pastebėti, kad pasitikėjimas ir konfidencialumas yra esminės advokato ir kliento santykio sąlygos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones reglamentuojantys teisės aktai savotiškai įsibrauna į šią advokato ir kliento bendradarbiavimo sferą, tačiau vykdant savo pareigas skaidriai ir sąžiningai kliento atžvilgiu, visuomet yra galimybė pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį.

Rolandas Tilindis yra advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ partneris, advokatas

2021 02 01 07:00
Spausdinti