Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 28 d.
XXI A. ADVOKATAS
Neužtenka būti tokiu pačiu teisininku!
Tomas Bagdanskis

Jei šiandien turi darbo, kurį vertina ir už kurį moka, vadinasi, šį tą anksčiau padarei tinkamai. Bet ar tokia dabartis veda į tokią pačią ateitį?

Kozminskio ir Varšuvos universitetų profesorius Krzysztofas Obłójus pateikė paprastą veiklos formulę, tereikia atsakyti į tris klausimus. Ko nedaryti, ką anksčiau darei? Ką daryti taip pat? Ką daryti naujai arba kitaip?

„Atlik savo darbą taip, kad tave rekomenduotų, įgyk reputaciją, o tada jau sėkmė garantuota.“ Ši koncepcija labai gerai veikė XX a. Veikia ir šiandien, bet jau ne taip. Gyvename aplinkoje, kuri pasižymi nepastovumu, netikrumu, sudėtingumu, dviprasmiškumu. Pastaraisiais metais visa teisinių paslaugų rinka smarkiai pasikeitė: klientai organizuoja teisinių paslaugų teikėjų konkursus, klientų lojalumas krenta, paslaugos perkamos užsienyje, paprastesnius teisinius darbus atlieka apmokyti ne teisininkai, IT priemonės ir dirbtinis intelektas jau čia. Be to, dėl išaugusio informacijos pasiekiamumo, turinio rinkodaros ir profesionaliai išnaudodami socialinius tinklus klientai dažnai gali žinoti beveik tiek pat apie teisines problemas, kiek ir jų advokatai. Tokioje aplinkoje vietos lieka tik teisininkams, siūlantiems tikrai unikalias įžvalgas, generuojančias vertę. Deja, bet universitetai dar dažnai koncentruojasi tik į teisines žinias, bet ne į tai, kaip reikės su tomis žiniomis veikti rinkoje.

Advokatų profesinė veikla tradiciškai buvo atskirta nuo komercinės veiklos. Advokatai nelaikyti verslo žmonėmis. Jų veiklą reglamentuoja specialūs teisės aktai ir etikos taisyklės. Tačiau keičiantis socialinei ekonominei aplinkai, tobulinant naujas technologijas, didėjant advokatų skaičiui, jų veikla tampa vis labiau panašesnė į verslininko.

Advokatai susiduria su didėjančia konkurencija, pati advokato veikla nebegarantuoja pajamų, todėl jie savo praktikoje vis plačiau taiko rinkodaros žinias.

Advokatai susiduria su augančia konkurencija, pati advokato veikla nebegarantuoja pajamų, todėl jie savo praktikoje vis plačiau taiko rinkodaros žinias. Profesinė sėkmė priklauso jau ne nuo žinių, bet nuo santykių su klientais, profesionalų reputacijos bendruomenėje, kitokios vertės kūrimo: nuo konkrečios kliento suformuluotos teisinės problemos sprendėjo (techninio patarėjo) statuso pereinama prie tapimo kliento verslo partneriu, kuris pasako, kaip strategiškai veikti ir kaip tą strategiją įgyvendinti.

Negali tapti kliento partneriu, jei neišmanai jo veiklos specifikos. Su baudžiamąja teise dirbantys advokatai susiduria su kiek mažesniais pokyčiais, bet laikai kinta, ramiai gyventi nieko nekeičiant neišeis. Bet kuriuo atveju turi galvoti, ko reikia klientui, koks tas klientas, kaip geriau patenkinti jo poreikius, o ne tai, ką aš moku ir galiu padaryti.

Vienos savybės nepakanka

Kas jūs iš tikrųjų esate ir kaip tai padeda jūsų profesinėje veikloje?

Jei esate geras „pardavėjas“ (natūraliai patinka ir sekasi parduoti paslaugas) arba turite savybių, padedančių lengvai užmegzti santykius, puiku!

Jei pardavimai nėra artimi jūsų širdžiai, bet mokate valdyti esamus santykius, gavę šansą susitikti su klientu sukuriate pasitikėjimą ir ryšį, išlaikote klientą, puiku!

Jei esate teisės ekspertas, puiku!

Tačiau šiuolaikinė realybė yra tokia: vieno „puiku“ gali nepakakti. Patarimas: pažinti save ir ugdyti visas šias sritis. Puikus teisininkas nėra garantuotas, kad turės daug klientų ir daug darbo, reikia kitų kompetencijų. Puikus teisininkas yra daugiau nei puikus teisininkas.

Kompetencija gali būti apibrėžiama kaip žinių, sugebėjimų, savybių ir nuostatų visuma, kuri reikalinga individui efektyviai dirbti konkrečioje darbinėje aplinkoje. Tai gali būti dalykinė, socialinė ir konceptualioji kompetencija.

Pixabay
Teisė ir verslas – neišskiriami?

Dalykinė kompetencija – tai darbinės veiklos srities specialiosios žinios ir sugebėjimai, procesų, rinkos ir konkurentų išmanymas. Socialinė kompetencija gali būti apibrėžiama mokėjimu bendrauti ir dirbti su žmonėmis. Tai individo savybės ir sugebėjimas adaptuotis socialinėje aplinkoje. Konceptualioji kompetencija apima sisteminį mąstymą, gebėjimą modeliuoti situacijas, pasitelkiant įvairias žinias ir patirtį, aiškų vykstančių procesų suvokimą. Socialinė ir konceptualioji kompetencija yra bendrosios kompetencijos, kurios šios dienos kontekste tampa būtinos teisininkui.

Svarbi kompetencija – žinių valdymas

Kokių kitų kompetencijų reikia teisininkui? Jų sąrašas nėra baigtinis. Geriausia mokytis, ko trūksta ir kas patinka. Sričių – begalė.

Pavyzdžiui, žinių valdymas. Ši kompetencija – tiek gebėjimas perimti kitų žinias ir patirtį, tiek dalytis savo žiniomis ir patirtimi, palaikyti kitus jų tobulėjimo kelyje. Žinių valdymas yra vienas svarbiausių konkurencinių pranašumų profesinių veiklų srityje. Žinių valdymo kompetenciją turintis asmuo pajėgus nuspręsti, kurios žinios yra vertingos, kurios – ne. Jis sudaro efektyvius žinių perdavimo kanalus, sukuria socialinės sąveikos kontekstą, apibrėžiantį, kaip bus panaudojamos žinios specifinėse situacijose, taip pat suformuoja procesus, dėl kurių naujos žinios yra sukuriamos, įteisinamos ir išplatinamos organizacijoje. Šią kompetenciją turintis teisininkas perima kitų žinias ir patirtį; dalijasi su kitais savo žiniomis ir patirtimi (mentoringas); konsultuoja kitus dalykiniais klausimais; moko ir palaiko kitus jų profesinio tobulėjimo metu (coachingas).

2018 m. JAV atlikti advokatų kontorų partnerių tyrimai rodo, kad daugiausia mokymų srityje investuojama į verslo administravimą. Beveik du trečdaliai naujų advokatų kontorų partnerių (65,9 proc.) teigė, kad yra mokęsi verslo administravimo, palyginti su 62,9 proc. 2017 m. ir 57,3 proc. 2015-aisiais.

Kaip mokytis efektyviausiai? Taiichi Ohno, vienas „Lean“ sistemos kūrėjų, teigė: „Žinios yra tai, ką galite nusipirkti už pinigus. Išmintis – tai, ką įgyjate darydami.“ Morgano McCallo, Michaelio M. Lombardo ir Roberto A. Eichingerio parengta aukšto efektyvumo vadovų anketinė apklausa atskleidė, kaip iš tikrųjų mokomasi: 70 proc. – iš sunkaus darbo; 20 proc. – iš santykių su žmonėmis (daugiausia vadovų), 10 proc. – kursuose ir skaitant.

M. M. Lombardo ir R. A. Eichingeris 70:20:10 modelio loginį pagrindą apibrėžė knygoje „The Career Architect Development Planner“ („Karjeros architekto plėtros planuotojas“): „Vystymasis paprastai prasideda nuo dabartinių ar būsimų poreikių suvokimo ir motyvacijos ką nors su tuo daryti. Poreikis vystytis gali kilti iš grįžtamojo ryšio, klaidos, stebint kitų žmonių reakcijas, tinkamai neatliktos užduoties ar žinių jai atlikti trūkumo – kitaip tariant, iš patirties. Šansai yra tokie, kad vystymosi lygis sieks apie 70 proc. iš darbinės patirties, dirbant su užduotimis ir problemomis; apie 20 proc. – iš grįžtamojo ryšio ir būtinybės dirbti matant gerus ir blogus pavyzdžius; o 10 proc. – iš kursų ir skaitymo.“ Kaip sakoma, teorinės žinios yra geriausia paskata įgyti praktinių gebėjimų.

Teisė ir technologijos

Kiti iššūkiai ir galimybės, su kuriomis neišvengiamai susiduriame, yra technologijos. Turime ir naują Legaltech terminą. Tai yra naudojant programinę įrangą ir technologijas siekti, kad kasdienės operacijos būtų paprastesnės ir padėtų patenkinti klientų poreikius.

Kiti iššūkiai ir galimybės, su kuriomis neišvengiamai susiduriame, yra technologijos.

Legaltech apima šiuos programinės įrangos sprendimus ir technologijas: Workflow software tools (darbui skirti programinės įrangos įrankiai) – tai sistemos, leidžiančios teisininkams skaitmeninti ir automatizuoti savo darbo eigą; Artificial Intelligence (dirbtinis intelektas) – tai algoritmai, kurie daro sistemas protingas, naudojami skaičiuoti, duomenims apdoroti ir automatiškai pagrįsti; Analytics & big data software tools (analizės ir didelių duomenų kiekių apdorojimo programinės įrangos įrankiai) – tai įrankiai, kurie palengvina įmonės duomenų rūšiavimą, kad būtų galima nustatyti modelius, tendencijas, ryšius, koreliacijas ir anomalijas, kurias kitu atveju būtų sunku pamatyti dėl ypač didelio duomenų kiekio; Customer experience solutions (klientų patirties valdymas) – tai programos, kurios leidžia įmonėms suprasti klientų patirtį naudojantis jų teikiamomis paslaugomis ir atitinkamai jas tobulinti; Cloud technology (debesų kompiuterija) – tai interneto paslaugų visuma, jungianti įvairiuose serveriuose esančius informacijos išteklius ir programinę įrangą, sudaranti sąlygas jais naudotis nuomos ar kitais pagrindais visiems; kitus įrankius.

Minėtos technologijos gali būti naudojamos keliomis kryptimis: padėti teisininkams efektyviau dirbti, padėti klientams patenkinti savo poreikius sprendžiant teisinius klausimus, taip pat tai gali būti naujo teisinių paslaugų teikimo kaip verslo modelio pradžia: pavyzdžiui, atsiranda platformų, kurios padeda advokatų kontoroms ar patiems klientams atsirinkti teisininkus, turinčius geriausią patirtį konkrečioje situacijoje.

Delta ir T

Kalbant apie XXI a. pradžios teisininko profesijos kompetencijos modelį, jį sudaro trys kompetencijų sritys (lygiakraštis trikampis – Delta modelis), turinčios lemiamą reikšmę šių dienų profesionalių teisininkų sėkmei: teisinės žinios ir gebėjimai, technologijų išmanymas (informacinės technologijos, duomenų analizė ir apsauga, el. būdu teikiamos paslaugos, projektų valdymas, bazinės vadybos žinios) bei asmeninio efektyvumo įgūdžiai (santykių valdymas, komunikacijos įgūdžiai, emocinis intelektas, charakterio ypatumai, antrepreneriškumo savybės).

Toks išdėstymas atspindi, kad visos trys sritys yra vienodai svarbios sėkmingam XXI a. teisininkui ir kartu viena kitą papildančios. Delta modelis atspindi kompetencijas, kurias ugdyti ilgainiui privalės kiekvienas teisininkas, norėdamas prisitaikyti prie rinkos.

Dabarties advokatas yra vadinamasis T formos advokatas. Ilga vertikali T raidės linija atspindi teisinę kompetenciją, o trumpesnė horizontali linija reiškia kitų disciplinų žinias, įskaitant technologijas, verslo vadybos žinias, duomenų analizę ir saugumą. Drįsčiau prognozuoti, kad kalbant apie ateities advokatą vertikali T raidės linija atspindės „kitas“ (ne teisines) kompetencijas (ne todėl, kad tai nesvarbu, o todėl, kad dirbtinis intelektas tai atliks geriau), o trumpesnė horizontali linija atspindės teisinę kompetenciją. Taigi, klausimas atviras: kiek teisininkų dirbs ateities advokatų kontoroje?

dr. Tomas Bagdanskis yra advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ vadovaujantysis partneris

2020 09 21 06:12
Spausdinti