Meniu
Prenumerata

antradienis, kovo 19 d.


IN MEMORIAM
Savinijus Katauskas

Savinijus Katauskas (1936 m. kovo 2 d. Klaipėdoje – 2020 m. lapkričio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkas, advokatas, grafikas, dailininkas ekslibristas, rankininkas, Lietuvos advokatūros Garbės ženklo kavalierius.

A. a. Savinijus Katauskas – išskirtinė asmenybė, kuri ateities kartai apie save primins nuveiktais ir paliktais darbais. Tai ryškus savo kartos atstovas – advokatas, grafikas, dailininkas, ekslibrisų, plakatų, medalių, ženklelių sportine tematika, atvirukų, įvairių iliustracijų autorius, Lietuvos advokatūros simbolikos kūrėjas. Šio mūsų bendruomenės nario dėka 1999 m. gimė Lietuvos advokatūros emblemos, simboliai, vėliavos, gairelės ir ženklai (ant advokatų mantijos nešiojamo skiriamojo ženklo ir ženkliuko). Tokių skiriamųjų ženklų neturi daugelio pasaulio valstybių advokatai.

Česlovo Okinčico, Lietuvos advokatūros Garbės ženklo kavalieriaus, buvusio a. a. Savinijaus Katausko mokinio, prisiminimai

Su a. a. Savinijumi Katausku susipažinau 1982 m., kai atėjau dirbti kaip stažuotojas į Vilniaus miesto 1-ąją juridinę konsultaciją. Jis buvo mano mokytojas. Patekau į „labai teisingas rankas“. Jis turėjo labai daug ne tik teisinių, bet ir pasaulietinių žinių. Profesijos amato pradėjo mokyti aiškindamas, kas yra advokatas, kokia šios profesijos misija, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geri advokatai, koks turi būti požiūris į žmogų, klientą. Jis buvo labai atviras, nuoširdus žmogus. Žmogus, kuris gyveno visu kūnu ir siela. Išsiskyrė iš kitų advokatų. Stebėdavau jį tiek kasdienėje veikloje, tiek teismo salėje, kaip jis dirba, atstovauja žmogui. Norėjau būti panašus į jį. Net savo darbe kartais naudodavau jo įsimintinas, išskirtines frazes, kurios man imponavo. Jis mane mokė taip, kad būčiau tam tikros srities lyderiu. Tuo metu jis mane nukreipė į nišinę teisės sritį, kurioje ir pradėjau specializuotis.

Mes su Savinijumi draugavome ir šeimomis. Teko su jo šeima susipažinti, kai dar pats nebuvau sukūręs šeimos. Tad mačiau iš arti, koks jis yra šeimoje, kaip jis mylėjo žmoną Nijolę, savo vaikus. Jis man buvo pavyzdys, kuriant ir savo šeimą.

A. a. Savinijus Katauskas buvo aukštos kultūros žmogus, kuriam teisė buvo viskas. Jis ja gyveno, o savo susidomėjimą šia profesija perdavė ir vaikams. Vaikai pasirinko advokato kelią.

Taip pat jis buvo aistringas dailininkas, ekslibrisų kūrėjas. Vieną dieną labai mane nustebino, padovanojęs man asmeniškai skirtą ekslibrisą. Taip pat išsaugosiu ir jo dovanotą Lietuvos advokatūros ženklą, pasirašytą paties autoriaus.

Jis pragyveno labai gražų gyvenimą, paliko daug pėdsakų. Tai ir vaikai, jo mokiniai, jo kūriniai, ekslibrisai, Lietuvos advokatūros simbolika, kurią naudoja visi Lietuvos advokatai. Tad jis išėjo labai ramiai. Ir, esu įsitikinęs, iš viršaus stebės ir palaikys, džiaugsis visais Lietuvos advokatūros pasiekimais, ginant bei saugant žmogaus teises ir laisves, būnant viena pagrindinių teisinės sistemos dalių.

Saulės Katauskaitės, dukros, advokatės, prisiminimai

Tėtis pats niekada manęs neskatino būti advokate, tačiau būdama 5-erių darželyje į klausimą, kuo būsiu užaugusi, atsakiau, kad būsiu advokatė. Pati pasirinkau šią profesiją, o tėtis palaikė pasirinkimą.

Inteligentiškas, pagarbus, atidus ir išmintingas. Gerbė savo profesiją ir kolegas, klientus. Savo pavyzdžiu ir elgesiu primindavo, kad reprezentuojame ne tik save, savo kontorą, bet ir advokato profesiją apskritai.

Tėtis visada buvo dėmesingas klientui. Klientai ateidavo padėkoti už pagalbą, nes tėtis daug laiko skirdavo jų problemoms spręsti ir dažnai tai darydavo neatlygintinai. Niekada nežiūrėjo į kliento problemą formaliai. Stengėsi išklausyti, patarti. Tėtis visada skatindavo neatsisakyti ištiesti pagalbos rankos negalintiems susimokėti už paslaugas. Dažnai pats teikė pro bono paslaugas ir skatino mus tai daryti.

Tėtis turėjo puikų humoro jausmą. Gebėjimas pasakoti istorijas sukaustydavo ne vieną klausytoją kelioms valandoms. Žavėjo raginimas ieškoti kūrybingo priėjimo prie sudėtingų bylų. Buvo kūrybiškas gyvenime ir profesijoje.

Dariaus Katausko, sūnaus, advokato, prisiminimai

Tėtį prisimename visada pozityviai ir optimistiškai nusiteikusį. Jo požiūris į advokato darbą buvo labai atsakingas ir esminiais klausimais jis visada turėjo nepalaužiamas nuostatas.

Jis kiekvienos naujos bylos ar užduoties viziją matydavo per menininko prizmę, nors pradžioje tai atrodydavo gan keistai, bet pasibaigus bylai suprasdavome, kad tai buvo teisingiausias sprendimas. Toks jo požiūris smarkiai sumažindavo profesinę įtampą ir suteikdavo jo darbui kažkokios mistinės elegancijos ir lengvumo. Gal tai ir lėmė, kad mes, visi trys jo vaikai, pasirinkome advokato profesiją.

Jis visada pabrėždavo, kad prieš pradedant naują bylą pirmiausia reikia apsaugoti save nuo kliento ir tik tada imtis tvarkyti jo reikalus. O kalbant teisme, norint nesiblaškyti, svarbiausia žinoti, kuo pradėsi kalbą ir kuo ją baigsi.

Visada pasitempęs, elegantiškas, geros nuotaikos ir pilnas originalių idėjų. Toks jis liks mūsų atmintyje.

2020 12 19 18:34
Spausdinti