Meniu
Prenumerata

antradienis, kovo 19 d.


VEIDRODIS
Apie pasitikėjimą ir žmogaus teises
Advokatas

Lietuvos advokatūros užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje prašė įvertinti teisėsaugos pareigūnus ir institucijas. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1013 respondentų. Pateikiame apklausos rezultatus.

Lietuvos gyventojai labiausiai linkę pasitikėti policininkais ir notarais. Dėl daugumos kitų profesijų atstovų gyventojai neturi tvirtos nuomonės – jie linkę nei pasitikėti, nei nepasitikėti advokatais, FNTT, VSD ar STT pareigūnais, prokurorais, teisėjais ar antstoliais (žr. 1 grafiką).

Keturi iš dešimties (41 proc.) apklausos dalyvių per pastaruosius 3 metus yra susidūrę su policininkais. 27 proc. respondentų per minėtą laikotarpį yra turėję patirties su notarais (palyginti su 2019 m., padidėjo nuo 23 proc.), 17 proc. – su advokatais (palyginti su 2019 m., padidėjo nuo 14 proc.), po 12 proc. – su antstoliais ir teisėjais (palyginti su 2019 m., padidėjo nuo 9 proc.). Mažiau Lietuvos gyventojų yra susidūrę su prokurorais (6 proc.), VSD ar FNTT pareigūnais (3 proc.), STT pareigūnais (2 proc.).

Asmenys, kurie per pastaruosius 3 metus yra susidūrę su prokurorais ir STT pareigūnais, jais pasitiki mažiau (vertinimo vidurkis atitinkamai 5,02 ir 5,29) nei asmenys, kuriems su minėtų profesijų atstovais neteko susidurti (vertinimo vidurkis atitinkamai 5,74 ir 6,05).

48 proc. apklausos dalyvių mano, kad teisėsaugos institucijos seka jų elektroninį susirašinėjimą ar klausosi pokalbių (žr. 2 grafiką). Nuomonės, kad teisėsaugos institucijos nekontroliuojamai seka jų elektroninį susirašinėjimą ar klausosi pokalbių, dažniau laikosi vyrai ir mažesnių miestų gyventojai. Manantys, kad seka ir klausosi, tačiau kontroliuojamai, dažniau įvardijo aukščiausio išsilavinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai.

Dauguma (75 proc.) apklaustųjų mano, kad asmuo privalo būti informuotas apie tai, kad jo pakalbių buvo klausomasi, tikrinamas elektroninis susirašinėjimas, po to, kai tokie teisėtvarkos pareigūnų veiksmai yra baigti (žr. 3 grafiką). Nuomonės, kad būtina apie tai informuoti, dažniau laikosi aukščiausio išsilavinimo respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Dauguma respondentų mano, kad esant įsivaizduojamai situacijai, kai jam yra pateikti įtarimai, tačiau teismo nuosprendis dar nepriimtas, visuomenei neturėtų būti atskleista jų asmenybė, įtarimų turinys, vardas ir pavardė, einamos pareigos, šeiminė padėtis, atvaizdas ir pan., remiantis tuo, kad visuomenės teisė žinoti yra svarbiausia (žr. 4 grafiką). Nuomonės, kad visuomenės teisė žinoti yra svarbiausia, dažniau laikosi vyrai ir mažesnių miestų gyventojai. Nuomonės, jog tai dar tik įtarimų stadija ir nekaltumo prezumpcija yra svarbiausia, dažniau laikosi moterys, aukščiausio išsilavinimo respondentai.

Panašios nuomonės visuomenė laikosi ir apie informacijos skelbimą įtarimus pateikus kitam asmeniui. Vos 11 proc. apklausos dalyvių vertindami įsivaizduojamą situaciją, kai kitam asmeniui yra pateikti įtarimai, tačiau teismo nuosprendis dar nepriimtas, laikosi nuomonės, jog visuomenei turėtų būti atskleista visa jų asmeninė informacija, nes visuomenės teisė žinoti yra svarbiausia (žr. 5 grafiką). Nuomonės, jog turi būti atskleistas tik pats įtarimo faktas, neidentifikuojant asmens, dažniau laikosi mažesnių miestų gyventojai. Nuomonės, jog tai dar tik įtarimų stadija ir nekaltumo prezumpcija yra svarbiausia, dažniau laikosi moterys, aukščiausio išsilavinimo respondentai.

Daugiausia respondentų mano, kad advokatai labiausiai gina žmogaus teises. Rečiausiai buvo įvardyti notarai, prokurorai ir antstoliai (žr. 6 grafiką). Advokatus dažniau įvardijo moterys, 18–35 metų respondentai.

24 proc. Lietuvos gyventojų teko naudotis advokato paslaugomis (2 proc. – reguliariai, 22 proc. – 1–2 kartus). 76 proc. neteko (10 proc. neteko, nors toks poreikis yra, 66 proc. neteko, nes nebuvo poreikio). Advokatų teikiamų paslaugų kokybės vertinimo vidurkis 7,03.

Kliento paslapties neatskleidimas (vertinimo vidurkis 7,7) dažniausiai priskiriamas advokato veiklos principams. Antroje vietoje – lojalumas klientui (7,52), trečioje – advokato veiklos teisėtumas (7,46). Atitinkamai rečiau įvardijamas nepriekaištingas elgesys (7,37), advokato veiklos nepriklausomumas (7,17) ir advokatų sąžininga tarpusavio konkurencija (7,06).

Penktadalis tyrimo dalyvių sutiktų, kad jų ir jų advokato bendravimo turinys būtų perduodamas teisėsaugos institucijoms. Dauguma laikosi priešingos nuomonės (žr. 7 grafiką).

Apklausti Lietuvos gyventojai dažniau linkę sutikti, jog Lietuvoje asmenims yra tinkamai užtikrinama teisė į advokatą (vertinimo vidurkis – 6,47).

Dažniausiai į advokatą respondentai kreiptųsi kilus bet kokiam teisiniam ginčui dar ikiteisminiame ginčo nagrinėjimo etape (48 proc.). Antroje vietoje – kilus bet kokiam teisiniam ginčui, pvz., civiliniam, administraciniam, kai byla pasiektų teismą (43 proc.). 37 proc. kreiptųsi į advokatą, kai reikėtų patarimų teisės klausimais (palyginti su 2018 m., padidėjo nuo 32 proc.), dar 32 proc. – tik baudžiamojoje byloje (palyginti su 2018 m., padidėjo nuo 26 proc.).

Auga Advokatūros funkcijų suvokimas – daugiau nei pusė (55 proc., palyginti su 2018 m., reikšmingai išaugo nuo 45 proc.) apklaustųjų mano, kad Lietuvos advokatūra – tai asociacija, vienijanti Lietuvos advokatus, besirūpinanti advokatų interesais, etika, skundų nagrinėjimu. Penktadalis (20 proc., palyginti su 2018 m., sumažėjo nuo 32 proc.) mano, kad tai valstybės institucija, prižiūrinti Lietuvos advokatus ir teisininkus. 11 proc. mano, kad tai įmonė, kurioje dirba advokatai (sumažėjo nuo 15 proc.).

Teisės į teisingą teismą užtikrinimo Lietuvoje asmenims vertinimas yra 5,97 balo pagal dešimties balų skalę. 

Lietuvos gyventojai mano, kad šalyje žmogaus teisės užtikrinamos (žr. 9 grafiką). Nuosaikesnį pritarimą dažniau išreiškė moterys, aukščiausio išsilavinimo atstovai ir kaimo vietovių gyventojai.

Daugiausia respondentų mano, kad labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė – teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Antroje vietoje – teisė į teisingą teismą, trečioje – teisė į asmens saugumą, ketvirtoje – teisė į žodžio laisvę (žr. 10 grafiką). Teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą dažniau įvardijo vyrai, aukščiausio išsilavinimo respondentai ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai. Teisę į asmens saugumą – aukščiausio išsilavinimo grupės atstovai.

Daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria teiginiui, jog Lietuvoje užtikrinama asmenų lygybė prieš įstatymą (žr. 11 grafiką). Nuomonės, kad asmenų lygybė prieš įstatymą Lietuvoje greičiau užtikrinama, dažniau laikosi aukščiausio išsilavinimo grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių mano, kad demonstratyvus asmens vedimas su antrankiais žiūrovui sustiprina įspūdį, kad asmuo yra kaltas (žr. 12 grafiką). Nuomonės, jog demonstratyvus asmens vedimas su antrankiais žiūrovui sustiprina įspūdį, kad asmuo yra kaltas, dažniau laikosi aukščiausio išsilavinimo respondentai ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai.

2020 12 19 18:35
Spausdinti