Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 14 d.
PROFESIJA
Advokatas irgi žmogus
Dalia Foigt-Norvaišienė

Kokios savybės privalomos geram advokatui?

Dažnai advokatas įsivaizduojamas griežtas, rimtas, susikaupęs. Ant jo darbo stalo – daugybė dokumentų, jis nuolat skuba ir neturi laiko, galvoja tik apie pinigus. Advokato profesija – viena labiausiai pašiepiamų profesijų pasaulyje. Anglai juokauja, kad „advokatas meluoja visada, kai tik jo lūpos juda“, amerikiečiai lygina advokatus su rykliais ir sako, jog „gerą advokatą galima sutikti tik kapinėse“. Tačiau pažvelkime į advokato profesiją iš kitos pusės.

Be jokių abejonių, advokatas – viena įdomiausių, seniausių ir svarbiausių teisinių profesijų. Niekas nepasiginčys, o ypač tie, kuriems teko susidurti su policija, teismais, antstoliais, prokurorais, kad be advokato pagalbos dažniausiai neįmanoma išspręsti iškilusių teisinių problemų. Neabejojama, kad geras advokatas – didžiulė vertybė ir kad tokį turėdamas, su juo tardamasis gali gyventi gerokai saugiau ir ramiau. Kaip yra pabrėžęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, advokatas yra pagalbininkas žmogui, susiduriančiam su baudžiamaisiais įstatymais ir pasiklystančiam jų džiunglėse arba tiesiog tvarkančiam gyvenimiškuosius teisinius civilinius dalykus, toks pagalbininkas – tai advokatas iš pašaukimo, humanitarinės profesijos atstovas.

Advokatams keliama gerokai daugiau reikalavimų negu kitiems teisininkams, konsultantams, paslaugų teikėjams, pradedant reikalavimu įgyti tam tikrą išsilavinimą, atlikti advokato padėjėjo praktiką, išlaikyti egzaminus, būti nepriekaištingos reputacijos, laikytis tiek bendrųjų, tiek advokato profesinės etikos taisyklių, nuolatos tobulintis, kelti kvalifikaciją ir t. t., ir pan.

O kur dar klientų lūkesčiai – niekuomet nepralaimėti klientų bylų, iškovoti jiems palankiausias pozicijas derybose, parengti tobulus dokumentus, viską atlikti taip greitai, kaip tik įmanoma, ir atsiųsti neįtikėtinai kuklią sąskaitą už savo paslaugas. Ką ir kalbėti apie aprangą – į teismą juk neateisi apsivilkusi palaidine didele iškirpte, ryškiu makiažu, privelta šukuosena ar suglamžytu kostiumu, nešvariais baltiniais ir batais. Perfrazavus lotynišką posakį „kas galima Dievui, negalima jaučiui“, drąsiai galima teigti, jog „kas galima paprastam žmogui, negalima advokatui“. Ir ne tik kalbant apie aprangą ar etiketą.

Nuo empatijos iki drąsos

Pakalbėkime apie emocijas. Ar advokatas gali atskleisti savo emocijas? Ar advokato emocijos privalo sutapti su kliento emocijomis? Turbūt nebūtų gerai konsultuojant pozityviai nusiteikusį klientą demonstruoti pyktį, kilusį dėl nuleistos automobilio padangos ryte ar netikėtai suplyšusios kojinės.

Taip pat būtų blogai, jei advokatas perimtų kliento baimę dėl ateities ir baimės sukaustytas niekuo negalėtų jam padėti. Advokatui šiuo atveju gali labai praversti emocinė inteligencija. Emocinė inteligencija darbe yra menas suprasti, identifikuoti ir valdyti mūsų bei aplinkinių emocijas. Terminas aprėpia svarbiausius santykio su savimi ir aplinkiniais bruožus: pagarbą sau ir kitiems, atidumą sau ir kitiems, asmeninę galią, susijusią su gebėjimu prisiimti atsakomybę. Emocinę inteligenciją galima apibūdinti kaip „įgimtas žmogaus savybes“, kurias identifikavus ir išmokus valdyti galima pakeisti savo elgseną sau naudinga linkme.

Kokiomis dar savybėmis turėtų pasižymėti geras, profesionalus advokatas? Visų pirma, drąsa, taktu, diplomatija, greita reakcija, elegancija, puikia iškalba, taip pat labai svarbi empatija, t. y. sugebėjimas ne tik klausyti, suprasti, bet ir įsijausti į kito asmens padėtį,  būseną, tiesiogiai suprasti kito žmogaus . Šiandien labai svarbu įsijausti ne tik į kliento padėtį, bet ir bandyti suprasti, bent jau užduoti sau klausimą, o kaipgi jaučiasi kliento priešininkas ir jo advokatas. Toks sugebėjimas leis advokatui priimti teisingus sprendimus, nustatant bylinėjimosi strategiją ir ją įgyvendinant.

Būti idealiu žmogumi

Advokatų tarybos posėdžiuose tenka nagrinėti skundus dėl advokatų elgesio ir spręsti, kelti jiems drausmės bylas ar ne. Pastebiu naują tendenciją – vis dažniau yra nepatenkinti ir skundžiasi ne advokatų klientai, o advokatų klientų priešininkai ir jų advokatai. Skundžiasi tuo, kad advokatas teisme ar kitoje viešoje vietoje nepagarbiai elgėsi, buvo nepamatuotai akiplėšiškas ir agresyvus, vartojo netinkamus žodžius ir pasakymus, nevaldė emocijų.

Negalima pamiršti ir tokių gero advokato savybių, kaip darbštumas, stropumas, socialinis aktyvumas, be abejo, paslaugumas, kantrybė, nepriklausomumas, laisvė, nuoširdumas, teisingumas.

Teisė, žmogiškosios vertybės ir visuomenės poreikiai neatsiejami. Geras advokatas turi būti idealus žmogus.

Kyla klausimas, ar šios išvardytos savybės, pradedant drąsa, baigiant teisingumu, yra tik gero advokato prerogatyva, ar jos nebūdingos geram žmogui? Ne, tai tikrai nėra vien vadinamosios advokatiškos savybės. Žmogiškos ir „advokatiškos“ savybės labai susijusios ir veikia vienos kitas. Teisė, žmogiškosios vertybės ir visuomenės poreikiai neatsiejami. Geras advokatas turi būti idealus žmogus. Tik integruota asmenybė yra laiminga. Pagrindinės laimės sąlygos: autonomija – jausmas, kad pats pasirenki gyvenimo tikslus ir atsakingai juos įgyvendini; kompetencija – jausmas, kad pasirinktą veiklą atlieki kokybiškai; socialiniai ryšiai – susietumo su kitais žmonėmis jausmas (kolegomis, klientais); savigarba – tai pagarbos sau, pasitikėjimo savimi jausmas.

Pabaigoje noriu patarti advokatams, ypač jaunesniems – nebijokite pasirodyti esą žmonės. Ugdykite empatiją, mokykitės klausyti ir suprasti, nebijokite būti taktiški, diplomatiški ir kantrūs. Patikėkite, tai jūsų pranašumas prieš išskirtinį agresyvumą (net ir kolegų atžvilgiu), meistrišką manipuliavimą teisinėmis priemonėmis, ne visada siekiant teisinių, kartais neteisinių ar net antiteisinių rezultatų, didelį aktyvumą, užspaudžiant priešingą šalį į kampą, ir pan. Kartu noriu paraginti ir klientus pasirinkti žmogišką advokatą, pasižymintį žmogiškomis savybėmis.

dr. Dalia Foigt-Norvaišienė yra advokatė

2020 06 07 19:27
Spausdinti