PRENUMERATA KONTAKTAI
Vilkikų diplomatija arba kuo remiasi Lietuvos ir Lenkijos prekybos ryšiai?
IQ Tema
Gytis Kapsevičius
2019 10 24 00:15

Kad ir ką kalbėtų politikai, prekyba su pietų kaimyne nuolat didina apsukas

Pagal lietuviškos kilmės eksportą Lenkija yra pirmoje vietoje, tačiau į šį faktą dažnai norisi žvelgti su išlyga. Ta išlyga – tai Mažeikiuose stovinti „PKN Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė, priklausanti to paties pavadinimo Lenkijos koncernui. Lietuvoje perdirbti naftos produktai į Lenkiją greičiausiai nepatektų, jeigu gamykla priklausytų kitam investuotojui – mineraliniai produktai, nors ir didžiausia eksporto dalis, sudaro mažiau nei trečdalį viso Lietuvos eksporto į Lenkiją.

Lietuvos ir Lenkijos prekybos apimtis siekia daugiau nei 5,8 mlrd. eurų. Lietuva eksportuoja 2,33 mlrd. eurų vertės prekių, importuoja – 3,5 mlrd. eurų vertės produkcijos.

„Lenkija Lietuvai yra trečia pagal dydį prekybos partnerė. Nuo 2009 iki 2018 m. eksportas iš Lenkijos į Lietuvą išaugo iki 184 proc., o Lietuvos eksportas – 248 proc. Per pastaruosius metus vien eksportas iš Lietuvos padidėjo 17 proc. Prekyba tarp šių dviejų šalių auga sparčiai ir nuosekliai“, – pabrėžė Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų vykdomoji direktorė Beata Czaplińska.

Iš Lenkijos daugiausia importuojame antžeminio transporto priemones (9,57 proc.), plastikus ir jų dirbinius (7,8 proc.), elektrines mašinas bei įrenginius (7,34 proc.). Neskaitant jau minėtų naftos produktų, lenkai iš Lietuvos įsiveža plastikus ir jų gaminius (12,4 proc.), antžeminio transporto priemones (6,6 proc.) ir pieną bei jo produktus (6,2 proc.)

Lenkija, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, pastaruoju metu demonstruoja stiprų augimą. Prognozuojama, kad 2019 m. jos BVP pasistiebs 4,4–4,6 proc. Nedarbo lygis šioje šalyje taip pat žemas (Eurostato duomenimis – 3,8 proc.). Vidaus vartojimas yra vienas pagrindinių kaimynės ekonomiką varančių veiksnių, todėl tuo galėtų pasinaudoti ir Lietuvos eksportuotojai.

Jei pavienių asmenų apsipirkimą Lenkijoje laikytume tam tikros rūšies eksportu, tai sudarytų 9,5 proc. viso Lietuvos importo iš kaimynės.

Pozityviai nuteikia ir aukštus postus užimančių Lietuvos politikų pastangos šildyti mūsų šalies santykius su Lenkija. Tačiau jei nebus kuriama dirbtinių kliūčių, verslas politikos pokyčių neturėtų pajusti, nes prekybos partnerystė iki šiol plėtojosi natūraliai. „Per susitikimus dažnai kalbamės su verslininkais. Gal ir buvo šiokia tokia politinė stagnacija, tačiau smulkusis ir vidutinis verslas ėjo savo keliu ir niekada nejautė politinės įtakos. Dėl didžiųjų projektų gal ir buvo tam tikrų klausimų, bet, manau, kad jie irgi buvo daugiau asmeniniai, o ne politiniai“, – teigė B. Czaplińska.

Pragmatiškasis „Suvalkų koridorius“

Vartojimo prekės iš Lenkijos sudaro gana mažą Lietuvos importo dalį. Visgi pigesnių maisto produktų, vaistų, baldų, statybinių medžiagų ir įvairių paslaugų sugundyti lietuviai jau keliolika metų traukia apsipirkti į kaimynų pasienio miestus. Daugiausia jų apsilanko Suvalkuose, kai kas pasiekia ir Augustavą. Vietiniai prie to jau pripratę – nemažai lauko reklamų bei užrašų parduotuvėse čia yra ir lietuviškai. Skaičiuojama, kad lietuviai Lenkijoje pernai išleido 366 mln. eurų, 2016 m. – 330 mln. eurų.

Jei pavienių asmenų apsipirkimą Lenkijoje laikytume tam tikros rūšies eksportu, tai sudarytų 9,5 proc. viso Lietuvos importo iš kaimynės. Dėl mažesnių kainų, nulemtų rinkos dydžio ir mokesčių politikos, lietuviai ir artimiausiu metu plūs į Lenkiją apsipirkti. Prisitaikyti teks nebent prie jos valdžios užmojų dar labiau riboti prekybos centrų veiklą sekmadieniais.

Premjeras Saulius Skvernelis irgi buvo pamėgęs apsipirkti Lenkijoje, o ir savo politinius reitingus mėgino auginti kovodamas su lietuviškais prekybos tinklais. Tačiau Lenkijos prekybininkų paslaptys, bent jau Lietuvos politikams, kol kas lieka neįkandamos.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...