PRENUMERATA KONTAKTAI
Vienintelis kelias: pavyzdiniai profesiniai santykiai su kaimynais iš pietų
IQ Tema
Patikimas tinklas (Fotobanko nuotr.)
Arvydas jockus
2019 10 30 11:38

Svarbiausių energetikos projektų Lietuva be Lenkijos negalėtų įgyvendinti.

Iš dalies tai lemia Lietuvos geografinė padėtis – su Vakarais mus jungia 104 km bendra Lietuvos ir Lenkijos siena ir maždaug 90 km Baltijos jūros pakrantė.

Tad visais Lietuvai svarbiais energetikos klausimais buvo būtinas Lenkijos supratimas ir parama. „Lenkijai mūsų energetikos projektai nėra labai svarbūs, tačiau ši jiems pritarė ir darbais prisideda prie jų įgyvendinimo“, – IQ teigė tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas.

Pačiai Lenkijai svarbesnės jungtys su Vakarais, todėl Lietuvos projektai nebuvo labai skubinami. Antai elektros jungčiai „LitPol Link“ Lenkija pritarė tik tada, kai iš ES fondų buvo skirta pinigų ir Lenkijos vidaus linijoms, ypač šalies vakaruose, stiprinti. Tačiau dabar, kai ši jungtis veikia, ji naudinga ir Lenkijai, nes leidžia importuoti pigesnę elektrą iš Skandinavijos.

„Nėra kito kelio. Estai bandė siūlyti jungti elektros tinklus per Skandinaviją, tačiau tokio projekto kaina gerokai aukštesnė, o ir technologinių klausimų kyla nemažai. Dujų tinklai techniškai tik per Lenkiją gali būti sujungti, nes Suomija gauna dujas vien iš Rusijos, o Švedijoje jos menkai tevartojamos, dujotiekiai neišplėtoti. Taigi, visos jungtys galimos tik per Lenkiją“, – sakė V. Jankauskas.

Jo nuomone, Lietuvos ir Lenkijos santykiai energetikos srityje dabar tikrai geri – Lenkija net pritarė Lietuvos siūlymui nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės.

Pernai birželį Europos Komisija, Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai pasirašė politinį susitarimą, kuriuo galutinai patvirtintas Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais per Lenkiją iki 2025 m. scenarijus. Lietuvos ir Europos energetikos sistemos sujungiamos per dvi Lietuvos ir Lenkijos elektros linijas „LitPol Link“, veikiančias nuo 2016 m., ir naują jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas Lenkiją vadina Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais strategine partnere: „Būtent Lenkijos operatorius PSE pernai rugsėjį Baltijos šalių operatorių vardu kreipėsi į ENTSO-E dėl Europos elektros tinklų išplėtimo.“

„Litgrid“ ir PSE 2021–2025 m. planuoja nutiesti apie 450 km ilgio 700 MW galingumo aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį į Lenkiją per Baltijos jūrą. Šiam projektui įgyvendinti jau suburtos komandos abiejose pusėse, įsteigtas projekto priežiūros komitetas.

„Nors įgyvendinant tokį sudėtingą ir didelės apimties projektą iššūkiai neišvengiami, abi pusės nusiteikusios darbingai. Bendradarbiaujama intensyviai, aukščiausiu lygiu ir kai kuriuose etapuose net sparčiau, nei planuota“, – teigė D. Virbickas.

PSE su „Litgrid“ sieja sėkminga dešimtmetį trukusios „LitPol Link“ statybos patirtis. Tai leidžia tikėtis geriausių rezultatų įgyvendinant ir naująjį projektą.

Iki 2021 m. pabaigos 508 km dujotiekių jungtis (GIPL) sujungs Lenkijos ir Lietuvos, kartu Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su ES sistema. Jungtimi iš Lenkijos į Lietuvą bus galima tiekti 2,4 mlrd. kub. m, iš Lietuvos į Lenkiją – 1,9 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus.

„Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys tikino, kad Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių, įgyvendinančių GIPL projektą, darbiniai santykiai yra labai geri ir produktyvūs. Anot S. Bilio, projektą vykdo stiprios projekto valdymo komandos tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, tad visos galinčios iškilti rizikos bus profesionaliai ir atsakingai suvaldytos.

Sulaukta proveržio

„Manau, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai energetikoje yra tokie, kokių tikimasi ir kokie turi būti tarp artimiausių kaimynių. Tai yra tikroji strateginė partnerystė. Lenkija atlieka ne tik reikšmingą, bet esminį vaidmenį Lietuvos ir visų Baltijos šalių energetikos sistemų integracijoje į patikimas, saugias ir rinkos sąlygomis veikiančias europines energetikos sistemas“, – IQ sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras neabejoja – per pastaruosius trejus metus Lietuva ir Lenkija sugrįžo prie sėkmingo politinio dialogo, kuris paskatino akivaizdų proveržį atliekant konkrečius darbus. „Drąsiai sakau – pasiekėme istorinį lūžį ir Lenkijos parama bei įsitraukimas buvo vienas esminių šią sėkmę nulėmusių veiksnių“, – įsitikinęs Ž. Vaičiūnas.

Tvirtą Lenkijos įsipareigojimą Lietuvai svarbiems energetinio saugumo projektams, ministro nuomone, reikėtų labai vertinti, nes regioninė ir patikima partnerystė su Lenkija yra būtina stiprinant mūsų energetinį saugumą.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...