Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
NACIONALINIS STADIONAS
VPT įpareigojo nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą
BNS
Organizatoriai

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo Vilniaus valdžią nutraukti 156 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą. 

VPT išvadoje, kurios kopiją turi BNS, nurodoma, jog koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau, pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrove „Axis Industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė sako, jog nutraukti koncesijos konkursą savivaldybei nurodyta nustačius, kad derybų rezultatas neatitinka koncesijos esmės – didžioji rizika tenka viešajam sektoriui.

„Vertinome paskutines procedūras, derybas, jų rezultatą ir nustatėme, kad vis dėlto buvo pamesta pati koncesijos esmė, kuri sako, kad privatus sektorius turėtų prisiimti visas arba didelę dalį rizikų. Derantis su tuo vieninteliu koncesininku išėjo taip, kad didžioji dalis rizikų perėjo viešajam sektoriui. Tuomet, kai įprastinių koncesininko rizikų nebelieka, tai nebeatitinka koncesijos esmės“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

„Todėl mes ir sakome, gal verta daryti paprastą viešąjį pirkimą, jeigu toks yra rizikų pasiskirstymas. Arba vykdyti naują koncesiją ir žiūrėti, kad viešasis sektorius gautų didesnę naudą nei šiuo atveju“, – kalbėjo ji.

Anot J. Petkuvienės, specialistai nustatė, jog pasirašiusi sutartį su „Axis Industries“ savivaldybė ir valstybė prisiimtų didesnes finansavimo, statybų ir įvairias kitas rizikas.

„Finansavimo rizika yra, nes atsiranda finansuotojas. Bet turbūt reikėtų paminėti ir tokias koncesijai nebūdingas rizikas kaip labai didelė statybos rizika, tarkim, papildomų statybos darbų, eksploatacinių išlaidų rizika, teisės aktų pasikeitimų rizika ir begalės kitų, kurios išryškėjo sutarčių projekte. Matome, kad koncesininkui tenka rizika, labiau susijusi su įprasta verslo rizika“, – aiškino VPT vadovė.

Galutinių derybų ir sutarties projekto vertinimą tarnyba pateikė po to, kai į ją kreipėsi prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

„Mes nevertinome sąlygų, procedūrų ankstesniame etape. Vertinome galutinį rezultatą, dėl kurio ketinama pasirašyti sutartį. Seniau VPT ir neturėjo koncesijų priežiūros funkcijos, ji atsirado nuo 2019 metų. Kitas dalykas, nebuvo labai didelio pagrindo. Pati pradžia nerodė tokių požymių, kurie išryškėjo per paskutines procedūras ir vykusias derybas. Žinoma, derėtis su vienu dalyviu visuomet yra labai sudėtinga“, – teigė J. Petkuvienė. 

Vilnius VPT sprendimą žada skųsti 

Miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad VPT sprendimas bus skundžiamas teismui.

„Žinoma, teismui skųsime, bet, suprasdamas proceso ilgumą, iliuzijų neturiu. <...> Jau dabar su dar didesne energija einame ruošti naujo plano stadionui, nes Vilnius jį vis tiek turės“, – feisbuke rašo jis.

Anot R. Šimašiaus, ketvirtadienį numatomas paskelbti teismo sprendimas dėl sutarties su „Axis Industries“ pasirašymo jau nebeturės prasmės.  

„Kovo mėnesį VPT sustabdė stadiono sutarties pasirašymą – mes šias laikinąsias apsaugos priemones buvome apskundę teismui. Teismas sprendimą skelbs šiandien, tai yra VPT skubėjo ir savo raštą tyčia atsiuntė vakar, paskutinę dieną prieš teismą – jei kartais teismas nuimtų laikinąsias apsaugos priemones ir Vilnius sugalvotų pasirašyti sutartį. Šiandien šis teismo sprendimas jau nebeturės prasmės“, – rašo R. Šimašius. 

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas planuoja skelbti sprendimą byloje, kurioje savivaldybė siekia panaikinti VPT draudimą pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos sutartį su „Axis Industries“.

Konkursas bei derybos dėl koncesijos truko kelerius metus

Kovą VPT neleido pasirašyti 156 mln. eurų vertės sutarties. Jos pasirašymas sustabdytas Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis Industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Statinio projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle (Deimonas Lavelis), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos bendrovė „Cloud architektai“.

Kompleksą sostinės Šeškinės mikrorajone tikimasi pastatyti 2023-iaisiais. Numatoma, kad pati komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba kainuotų apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – „BaltCap“ – planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Projekte palikta galimybė savivaldybei ir Vyriausybei išsimokėti anksčiau.

Be futbolo stadiono, komplekse dar planuojama 15 objektų: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Savivaldybė būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.

Bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. eurų. Tačiau dėl užtrukusių procedūrų praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.

Projekto kritikai jau anksčiau išsakė abejones dėl to, jog pasirinkus šį modelį kompleksas pabrango daugiau nei 50 mln. eurų, taip pat dėl to, jog projekto finansuotojas pasirinktas neužtikrinant konkurencijos, t. y. neapklausus kitų galimų finansuotojų.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 05 21 14:16
Spausdinti