Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 13 d.


APŽVALGA
Verslas ir ekonomika 2021-aisiais – ko tikėtis ir laukti?
BNS
Fotobankas

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2021-aisiais.

Ekonomikos perspektyvos

Ekonomika po koronaviruso pandemijos nulemto nuosmukio 2020-aisiais šiemet, tikimasi, augs. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc., tačiau jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas siektų 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2021 metais BVP galėtų augti 2,8 proc. Šalies eksportas, tikimasi, augs 4–6 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,1–1,4 proc.

Prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sieks 7 proc., o skirtumą Vyriausybei teks dengti skolintomis lėšomis. Neapibrėžtumas skatins įmones riboti investicijas, tačiau, kita vertus, jas gali skatinti DNR planas ir Europos Sąjungos pagalba – bendros investicijos gali didėti 2 proc. Vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 2,2–4,1 proc. Didele problema Lietuvoje toliau išliks pajamų nelygybė ir skurdas, nors valdžia toliau didina pensijas ir vaiko pinigus.

Ekonomikos gaivinimo planas 

Europos Sąjungos derybininkams gruodį pasiekus susitarimą dėl 672,5 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility), skirtos padėti ES šalims įveikti pandemijos sukeltą krizę, Lietuva iki balandžio 30 dienos Europos Komisijai turės pristatyti ekonomikos gaivinimo planą. Šios priemonės lėšomis Vyriausybė 2021 metais ketina finansuoti 813 mln. eurų vertės vadinamojo Ateities ekonomikos DNR plano projektų, kuriuos ji kol kas išėmė iš šių  metų biudžeto ir juos persvarsčiusi pavasarį siūlys Seimui tikslinti biudžetą.

Tarptautiniai ginčai

Vašingtono arbitražas pavasarį turėtų pradėti nagrinėti Prancūzijos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Energetikos ministerija, reikalaujanti iš „Veolia“ 240 mln. eurų kompensacijos už jo padarytą žalą valstybei ir vartotojams, nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, tačiau šie nenagrinės ieškinio, kol neužbaigta Vašingtono arbitražo procedūra. 

Stokholmo arbitraže rugpjūtį turėtų vykti pagrindiniai klausymai Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų inicijuotoje byloje prieš „Veolia“, reikalaujant iš koncerno 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Klausymai turėjo vykti pernai rugpjūtį–rugsėjį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėti vieneriems metams. Sprendimo ginče tikimasi 2022 metais.   

Fotobankas
Vakarėjantis Vilnius.

Geležinkelių projektai 

Įgyvendinant Baltijos šalių geležinkelio projektą „Rail Baltica“, antrąjį ketvirtį numatoma baigti ruožo Kaunas-Palemonas statybą, antrąjį arba trečiąjį ketvirčiais – pradėti ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos pirmųjų 66 km statybą. Lietuvai iš pernai prašytų 298 mln. eurų ES paramos gavus tik 29 mln. eurų, visam projektui šalyje įgyvendinti iki 2026 metų dar trūksta 1,8 mlrd. eurų.   

Elektrifikuojant pagrindinį šalies geležinkelį Vilnius-Klaipėda, antrąjį ketvirtį numatoma pradėti pirmojo etapo darbus – jie vyks 114 km ištisinio bėgių ilgio Vilniaus geležinkelio mazge. Antruoju etapu bus elektrifikuojamas 261 km bėgių ilgio ruožas Kaišiadorys–Radviliškis, o trečiuoju – 356 km ruožas Radviliškis-Klaipėda. Darbus atlieka Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas.

Energetikos projektai 

Ruošiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, „Litgrid“ skelbs nuolatinės srovės (HVDC) jūrinio kabelio „Harmony Link“ statybos rangovo konkursą. Be to, „Litgrid“ vasarą turėtų pasirinkti ir trijų sinchroninių kompensatorių įrengimo rangovą, iki metų pabaigos numatoma baigti 200 MW bendros galios keturių baterijų (kaupiklių) įrengimo darbus.

Pernai spalį Europos Komisija kabelio statybai skyrė 493 mln. eurų, viso projekto antrajam etapui – 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 301 mln. eurų. 

Baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė pirmojo pusmečio pabaigoje turėtų pradėti komercinę veiklą. Pernai spalį nutraukus sutartį su Lenkijos katilų gamintoja ir rangove „Rafako“, „Ignitis grupė“ metų pradžioje ieškos naujo jėgainės biokuro deginimo įrenginių statybos rangovo, o darbus numatoma baigti iki 2022 metų pabaigos. 

Liberalizuojant elektros rinką, šiemet nepriklausomą elektros tiekėją turės pasirinkti didžiausia buitinių vartotojų dalis – apie 700 tūkst., suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus.  

„Ignitis grupės“ įmonė ESO metų antrąjį ketvirtį ketina pasirinkti rangovą, o metų pabaigoje pradėti įgyvendinti maždaug 147 mln. eurų vertės išmaniųjų skaitiklių diegimo projektą. Pirmajame etape ESO planuoja įrengti iki 1,2 mln. skaitiklių. 

Pavasarį turėtų pradėti veikti daugiau nei 100 mln. eurų vertės „Ignitis grupės“ įgyvendinamas 94 megavatų galios Pomeranijos vėjo elektrinių parkas Lenkijoje. 

Fotobankas
Lietuvą ir Švediją jungiančios elektros jungties „Nordbalt“ transformatorių pastotė Kiškėnų kaime Klaipėdos rajone.

Lietuva toliau bandys sutelkti Europos Sąjungos institucijų ir šalių narių pastangas boikotuoti Astravo atominės elektrinės elektros importą. Baltarusijai žadant, kad pirmasis reaktorius visa galia pradės veikti pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį, Lietuva toliau reikalaus, kad Astrave būtų užtikrinti tarptautiniai saugumo reikalavimai ir galimybė stebėti šį procesą. 

Be to, Lietuvos laukia derybos su Latvija ir Estija dėl naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.   

Gamtinių dujų ir SGD projektai 

Bendrovė „Amber Grid“ iki metų pabaigos turėtų baigti tiesti daugiau nei 100 mln. eurų vertės dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL). 

Europos Komisijai (EK) pernai lapkritį pritarus valstybės pagalbos schemai, „Klaipėdos naftai“ iki 2024 metų pabaigos įsigyjant dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą-laivą saugyklą „Independence“ arba kitą panašų SGD laivą, bendrovės pasirinkti tarptautiniai ekspertai iki pirmojo ketvirčio atliks rinkos tyrimą ir parengs strategiją. Paaiškėjus, kad rinkoje yra ekonomiškai naudingesnių alternatyvų nei „Independence“, antrąjį ketvirtį būtų skelbiamas laivo  įsigijimo konkursas – jis truktų iki 2022 metų antrojo ketvirčio. 

Stadionai ir sporto arenos 

Viešųjų pirkimų tarnybai pernai nurodžius nutraukti Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su koncerno „Icor“ valdoma bendrove „Axis industries“, 93,2 mln. eurų vertės sutarties likimą spręs teismai. VPT gruodį atmetus Vilniaus valdžios pasiūlymą susitarti taikiai ir apskundus Vilniaus apygardos teismo nutartį pripažinti neteisėtu VPT nurodymą, ginčas persikėlė į Apeliacinį teismą.   

Vasarą planuojama atidaryti rekonstruojamą Kauno sporto halę. Pernai sausį Kaunui nutraukus 35 mln. eurų vertės sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“ ir rugpjūtį pasirašius naują 32 mln. eurų vertės sutartį su „Autokausta“, 2021 metais bus tęsiama Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija, o ją baigti numatoma 2022 metais.

Kauno Nemuno saloje šiemet bus tęsiamos pernai rudenį pradėtos mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ statybos. Centrą už 24,3 mln. eurų stato įmonė „Autokausta“, projektą numatoma baigti 2022 metais. 

Investuotųjų plėtra

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG), pernai Akmenės LEZ baigusi statyti 140 mln. eurų vertės medžio drožlių gamyklą ir pradėjusi 76 mln. eurų vertės baldų gamyklos statybas, šių metų viduryje ketina pradėti trečios – inžinerinės medienos konstrukcijų gamyklos statybas. Investicijos sieks apie 130 mln. eurų, 2023 metais joje bus sukurta bent 350 naujų darbo vietų. 

Vokietijos įmonė „Homanit“ šių metų pabaigoje ar 2022 metų pradžioje ketina pradėti apie 100 mln. eurų medžio plaušų plokščių fabriko  Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą. Čia žadama įdarbinti 440 darbuotojų. Planuojama, kad nauja gamykla pradės veikti 2022 metų antrąjį pusmetį.

Tarptautinė medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“ metų pradžioje ketina galutinai baigti naujos 18 mln. eurų vertės gamyklos Visagine statybą. Ateityje ji planuoja dar plėstis, tačiau konkrečių planų įmonės vadovai kol kas neatskleidžia.   

5G ryšio plėtra, Mobilumo paketas

Vyriausybei pernai galutinai pritarus penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros planui iki 2025 metų, pirmieji 5G dažnių aukcionai turėtų būti paskelbti pirmąjį šių metų ketvirtį. Pirmiausia operatoriai turėtų išsidalinti dažnius tik 700 MHz diapazone – ta būtina, kad 5G ryšiu būtų padengta kuo didesnė šalies teritorijos dalis. Tuo metu dėl prioritetinės 3,5 GHz dažnių juostos aukciono kol kas neaišku, nes ją Karaliaučiuje yra užėmusios Rusijos karinės sistemos.

5G ryšį bandymams pernai įjungusi telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ šiemet ketina palaipsniui atsisakyti Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangos, o atnaujindama mobiliojo ryšio tinklą ir plėtodama 5G ryšį ji pradeda strateginę partnerystę su „Ericsson“.  

Fotobankas

Europos Parlamentui pernai priėmus vilkikų vairuotojų darbo sąlygas griežtinantį Mobilumo paketą, Lietuva kartu su dar šešiomis ES narėmis jį apskundė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT). Dviem ieškiniais siekiama panaikinti ES teisės aktų nuostatas, dėl kurių nukenčia Lietuvos vairuotojai ir vežėjai. EP ir ES Taryba iki vasario 15 dienos turi pateikti atsiliepimus. Kol kas neaišku, kada byla bus pradėta nagrinėti.

Be to, EK šiemet ketina atlikti papildomą kai kurių paketo nuostatų poveikio vertinimą. Jei ESTT nesustabdys proceso, paketas visa apimtimi įsigalios 2022 metų vasario pabaigoje. 

Lietuva, Lenkija, Vengrija, Kipras, Malta, Rumunija ir Bulgarija ginčija paketo nuostatas, pagal kurias vilkikai kas aštuonias savaites turi grįžti į registracijos šalį ir kurios riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, keičia vairuotojų komandiravimo taisykles, varžo jų laisvę pasirinkti poilsio vietą. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 01 04 08:58
Spausdinti