Meniu
Prenumerata

penktadienis, spalio 23 d.
INVESTICIJOS
Lietuva pagal investicinį patrauklumą Europoje nukrito į 21 vietą
BNS

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus smuktelėjo žemyn ir šiemet iškrito iš investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuko, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas.

20-ą kartą atliktas tyrimas taip pat rodo COVID-19 pandemijos neigiamą įtaką investuotojų nuotaikoms, tačiau, pasak „EY“ ekspertų, Lietuva ir per krizę turi daugiau šansų vėl atsitiesti.   

Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 60 TUI projektų (2018 metais – 83), Latvija – 24, Estija – 27. Toks investicijų mastas pernai pelnė 21-ą reitingo vietą iš 47 tyrimo sąraše esančių Europos šalių (2018 metais – 16 vieta).

Pernai TUI projektų Lietuvoje buvo ketvirtadaliu mažiau nei 2018 metais, o šiemet investuotojų planus jaukia koronaviruso pandemija. 65 proc. tiesioginių užsienio investicijų projektų, apie kuriuos pranešta pernai, ir toliau įgyvendinami.

Tyrimo duomenimis, keturi iš penkių investuotojų nurodo, kad tolesnius jų sprendimus Europoje lems konkretūs valstybių planai ir pagalbos verslui paketai po COVID-19 sukelto nuosmukio.

„Viena vertus, šalys vienijasi ir ieško bendrų sprendimų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos lygiu, antra vertus, valstybės tarpusavyje konkuruoja, kieno ūkis ir verslas po krizės užims geresnes pozicijas. Taigi, aiškūs prioritetai, nuoseklus strategijos įgyvendinimas ir greita reakcija šiuo metu yra kaip niekad svarbūs“, – pranešime sakė „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.

Pasak jo, Lietuvos investicinę aplinką neigiamai paveikti gali tai, jog stringa Vyriausybės paskelbtų ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas.

Septyni iš dešimties apklaustų įmonių vadovų nurodė, kad didelę įtaką turi konkrečios šalies gyventojų ir institucijų gebėjimas priimti ir pritaikyti skaitmenines technologijas.

Investuotojų akiratyje ir toliau išlieka darbo jėgos įgūdžiai, stipri vietinė rinka, tvarumo ir klimato kaitos politika, finansinių rinkų galia ir likvidumas, saugumo priemonės, kurių imasi valstybė, kad ateityje išvengtų didelių krizių.

„Kai kur Lietuvos trūkumai yra akivaizdūs ir čia sunku tikėtis proveržio, pavyzdžiui, menka vietinė rinka arba maža finansinių rinkų galia ir likvidumas. Tačiau kitose srityse galime ryškiai pagerinti savo rodiklius, tarkim, stiprindami švietimo sistemos bendradarbiavimą su verslu ir ypač su pramone – įgiję daugiau gilių, šiuolaikinių kompetencijų iškart taptume patrauklesni“, – teigia L. Dičpetris.

Pasak jo, COVID-19 pandemijos protrūkis šiemet lėmė ir tai, jog investuotojų dėmesio centre atsidūrė ir sveikatos apsaugos sritis.

Tyrimo duomenimis, pernai pagal pritrauktus TUI projektus (1197) į lyderes išsiveržė Prancūzija – ji aplenkė iki tol ne vienerius metus pirmavusią Jungtinę Karalystę (1109 projektai). 

Baltijos regione 2017-2019 metais pritrauktas 421 TUI projektas, iš jų daugiau negu pusė (217) – Lietuvoje. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 08 13:05
Spausdinti