Meniu
Prenumerata

penktadienis, spalio 23 d.
LIETUVOS PRISTATYMO UŽSIENYJE STRATEGIJA
2030-aisiais užsienyje Lietuva bus atpažįstama kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė
BNS
Unsplash
Vilnius.

Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui.

Dokumente nurodyta, kad įgyvendinus strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus atpažįstama „kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir kaupti patirtis natūralios gamtos aplinkoje“.

Strategiją Vyriausybės užsakymu parengė bendrovės „New Agency“, „Synthesis Consulting Group“, MB „Blue Oceans PR“ ir „SuperYou“. Prie jos dirbo prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simonas Anholtas ir Estijos rinkodaros ekspertė Kristiina Ponamarjova.

Pasak strategijos kūrėjų, bendras Lietuvos žinomumas pasaulyje – mažas. Žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, kad apie Lietuvą žino daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą 28 proc. kokybiškai tirtų užsienio šalių gyventojų.

Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvai ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose šalyse jos žinomumas nesiekia vidurkio: 7 proc. respondentų Lietuvą žino Prancūzijoje, 20 proc. – Jungtinėje Karalystėje ir 25 proc. – Vokietijoje. Už Europos ribų Lietuvos žinomumas irgi žemas, geriausias rezultatas Izraelyje – 26 proc. respondentų žinojo Lietuvą.

Strategijoje siūloma žinomumą stiprinti tam tikrose šalyse – pirmas prioritetas skiriamas Vokietijai, JAV, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai, antras – Norvegijai, Danijai, Suomijai, Ukrainai, Prancūzijai, Nyderlandams, Izraeliui ir Japonijai.

„Metas tikslinėms auditorijoms užsienyje išgirsti vientisą pasakojimą, išryškinantį Lietuvos stiprybes ir ateities potencialą, akcentuojantį šalyje kuriamas technologines inovacijas, kultūros atvirumą, modernų požiūrį į valdymą bei aukštą gyvenimo kokybę“, – rašoma dokumente.

Siūloma sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir jį imti intensyviai naudoti per prezentacijas, dokumentų blankuose, stenduose, brošiūrose, bukletuose, ant dovanų maišelių, plakatų, vizitinių kortelių ir pan. Rekomenduojama internetinę svetainę lietuva.lt atnaujinti ir paversti pagrindiniu įvaizdžio kanalu, kur sistemiškai būtų teikiama svarbiausia informacija apie Lietuvą.

Taip pat siūloma sukurti Lietuvos ambasadorystės programą, į ją įtraukiant žinomus žmones. Šalies žinomumui gerinti raginama kiek įmanoma išnaudoti socialinius tinklus, rengti pranešimus spaudai adresuojant jas tikslinėms žiniasklaidos priemonėms, rengti žurnalistų turus į Lietuvą, priėmimus jiems ambasadose, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Rekomenduojama svarstyti naujo darinio – savotiškos idėjų kalvės – kūrimą, kuris jungtų išorinius įvaizdžio ir ekonomikos sektorių ekspertus bei institucijų atstovus. Jis turėtų siūlyti, rekomenduoti ir įgyvendinti simbolinius veiksmus bei įvaizdžio programas. 

L. Savickas: politinė rizika „maksimaliai suvaldyta“

Strategiją trečiadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas teigė, kad dokumentas, skirtas įstaigoms ir institucijoms, taps „skėtiniu strateginiu dokumentu“, kaip reikėtų komunikuoti apie Lietuvą, ir pradės veikti iškart, kai tik jį patvirtins Ministrų kabinetas. 

„Mes aiškiai komunikuojame, kad norime komunikuoti apie modernią Lietuvą, kuri kviečia, telkia, yra atvira visų kitų šalių piliečiams, verslams ateiti, kartu kurti, save realizuoti, nes mes esame atviri, pažangūs, modernūs. Kalbame apie strategiją, kuri numato dešimties metų bendrąjį, gairių planą, ir trumpesnį, trejų metų konkrečių žingsniu planą, kuris tampa institucijoms bendru skėtiniu dokumentu“, – žurnalistams sakė jis.

Anot jo, Lietuva įvaizdžiui kasmet skiria apie 4,5 mln. eurų ir pačioje strategijoje papildomų investicijų nenumatyta. Pačią strategiją parengti kainavo apie 160 tūkst. eurų. 

Įvaizdžio strategijas rengė ir ankstesnės Vyriausybės. L. Savickas tikino, kad ši strategija pradėta rengti tik suformavus Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, jos rengimas „kiek įmanoma depolitizuotas“ įtraukiant ir nevyriausybinį sektorių. Anot jo, politinė rizika „maksimaliai suvaldyta“, jai įgyvendinti ir koordinuoti sukurtas atskiras padalinys Vyriausybėje, kuris, tikimasi, turėtų tęsti veiklą ir ateityje.

„Politinės rizikos dėl tęstinumo matome mažai, tačiau mokėmės iš kitų klaidų, o tos klaidos buvo skubėti ir nepakankamai išdiskutuoti. Taip, procesas buvo ilgas, bet vyko pagal planą, išdiskutavome, įsiklausėme į visuomenę, į ekspertus, skirtingas institucijas ir šiandien turime konkretų, apčiuopiamą produktą“, – dėstė jis.

Artimiausiu metu bus skelbiamas atskiras konkursas sukurti Lietuvos vizualinio identiteto užsienyje prisistatymą, apimantį ir konkretų prekės ženklą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 09 09 14:12
Spausdinti