PRENUMERATA KONTAKTAI
Toliau nuo anarchizmo: kodėl kriptovaliutų rinka ieško stabilumo?
Verslas
(Pixabay nuotr.)
Gytis Kapsevičius
2019 10 22 10:44

Kol bitkoino kaina nenuspėjamai banguoja, kriptovaliutų rinka ieško būdų įtvirtinti investuotojų pasitikėjimą

Rugsėjo pabaigoje dienos šviesą išvydo platforma neįprastu pavadinimu „Bakkt“. Įkurta Niujorko vertybinių popierių biržą valdančios bendrovės „Intercontinental Exchange“ ji siūlys bitkoinų ateities sandorius.

Visiškai reguliuojama „Bakkt“ tikisi atversti naują puslapį trumpoje kriptovaliutų istorijoje. Ja siekiama suteikti galimybes į šį verslą įsitraukti instituciniams ir prižiūrimiems finansiniams žaidėjams, tokiems kaip pensijų ar investiciniai fondai.

Naujoji paslauga gerai iliustruoja šioje srityje jau kurį laiką vykstančius pokyčius. Kriptovaliutų ir blokų grandinės (blockchain) laukas vis dar pasižymi eksperimentais, tačiau čia savo žvilgsnius jau kreipia bankai, technologijų gigantai, rizikos kapitalo fondai ir net valstybės.

Nors šiandienei rinkai gyvybę davęs bitkoinas turėjo anarchistiškos, decentralizuotos ir anonimiškos valiutos įvaizdį, šiandien kriptotechnologijos drąsiau prisitaiko prie įvairaus reguliavimo.

Kai kurie ekspertai, tarp jų ir bendrovės „Coingate“ technikos direktorius Rytis Bieliauskas, pabrėžia, kad pagrindinės kriptovaliutos niekada ir nepasižymėjo visišku anonimiškumu. Dabar jos, nors ir ne visuomet tiesiogiai, pripažįstamos finansų sistemos dalimi. „Kriptovaliutos įtrauktos į penktąją ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvą – taip jos, pavadinkime, yra legalizuotos. Keityklos turės pranešti reguliuotojams apie įtartiną veiklą, kaip dabar tai daro bankai“, – sakė jis.

Tiesa, reguliuotojams patinka ne visos valiutos. Vienas ryškiausių šių metų atvejų yra populiariausią socialinį tinklą valdančios bendrovės „Facebook“ planas 2020-aisiais išleisti libra pavadintą valiutą. Ji sulaukė daugybės politikų, tarp jų ir JAV prezidento, dėmesio ir iškėlė daug legalumo klausimų. Vokietijoje ir Prancūzijoje librą apskritai atsisakyta įteisinti, aiškinant noru apginti saugumą ir nacionalinį suverenitetą.

Pagal tradicinę apibrėžtį libra net nėra tikra kriptovaliuta, tačiau, R. Bieliausko teigimu, šio projekto sėkmė kriptobendruomenei galėtų suteikti naują impulsą. „Nors tai ne kriptovaliuta, jie pasiėmė šį pavadinimą. Jeigu jiems pavyks, rinkai bus naudinga. Žmonėms bus psichologiškai lengviau pereiti nuo libros prie bitkoino nei nuo euro prie bitkoino. Bet kol kas jų idėja turi daug spragų. Galbūt dabar jie daugiau išmėgina teisinius niuansus, žiūri, kaip reaguos valstybės“, – spėjo specialistas.

Su „tradicinėmis“ decentralizuotomis kriptovaliutomis viskas yra kiek paprasčiau nei su libra. Jos lieka prieinamos daugeliui Vakarų šalių investuotojų, kurie nori jomis atsiskaityti ar ketina jomis spekuliuoti.

Kainos nenuspėjamumas lieka svarbiu kriptovaliutų rinkos bruožu, nors vartotojai prie svyravimų turėjo priprasti. Jos nesugriovė ir prieš dvejus metus prasidėjusi bitkoino kainos odisėja, kai jo vertė, pakilusi iki 20 tūkst. JAV dolerių, vėliau pradėjo ilgai ir skausmingai smukti. Vienu metu jo kaina siekė vos 20 proc. piko kainos. Tačiau šį pavasarį vertė vėl pakilo daugiau nei tris kartus.

Metinė bitkoino kainos amplitudė svyruoja vis mažiau, nors net ir per parą jis gali prarasti daugiau nei dešimtadalį vertės. Valstybinės finansų įstaigos perspėja, kad investavimą į kriptovaliutas reikėtų vertinti atsargiai.

Reikia trečio

Noras praturtėti iš kriptotechnologijų nestabdo ir tradicinių rizikos kapitalo fondų, kurie į šią sritį iki šiol sunešė milijardus. Kai kurie entuziastai išsako ideologines abejones, ar „socialistinė“ kriptovaliutų idėja turėtų augti padedama didelių kapitalizmo įrankių, tačiau investuotojų tai netrikdo. Cointelegraph.com duomenimis, vien 2018 m. rizikos kapitalo investicijos į kriptovaliutų ir blockchain projektus sudarė beveik 3 mlrd. JAV dolerių. Ši suma lygi beveik 40 proc. tais metais ICO (viešas kriptovaliutos siūlymas) surinktų pinigų vertės.

ICO – tai blockchain technologinių startuolių platinami virtualūs žetonai. Jų įsigijęs vartotojas gauna teisę juos naudoti būsimoje platformoje arba panašiai kaip tradicines įmonės akcijas. Šių žetonų vertė irgi kinta, tad juos, kaip ir įprastas kriptovaliutas, galima parduoti išaugus vertei.

Didžiausias ICO bumas vyko 2017 m., kai kilo bitkoino kaina. Tuomet daugybė vartotojų į kriptovaliutų rinką žiūrėjo kaip į greito praturtėjimo schemą, tad sumažėjus bitkoinų populiarumui susitraukė ir ICO sektorius.

Visgi ankstyvieji žaidėjai sugebėjo tuo pasinaudoti. Tarp jų buvo ir nemažai lietuvių startuolių – pardavimų reputacijos sprendinys „Monetha“ surinko 37 mln. JAV dolerių, žaliosios energijos startuolis „WePower“ – 40 mln. JAV dolerių, o blockchain bankas „Bankera“ – daugiau nei 100 mln. eurų.

2017 m. pristatyti 875 ICO projektai, kurie pritraukė daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių. Ši manija nenuslopo ir 2018 m. – pristatyti 1253 projektai ir surinkta apie 8 mlrd. JAV dolerių. Nors pirmas pusmetis išsiskyrė lėšų gausa, šie metai žymėjo ir rinkos nuolydį. ICO išsikvėpimą gerai simbolizuoja šių metų pirmų trijų ketvirčių rezultatai – 84 projektai ir 350 mln. JAV dolerių. Nors jais iki šiol įmanoma surinkti milijonines sumas, mažėjanti investicijų tendencija gana ryški.

Pagrindinis ICO trūkumas – jie beveik nereguliuojami, paremti reputacija ir vartotojų pasitikėjimu. Garbės žodis šiandien veikia tik gana trumpą laiką. Vienoje studijų užfiksuota, kad net 80 proc. visų 2017 m. ICO buvo fiktyvūs.

Situaciją turėjo suvaldyti STO (security token offerring). Tai – į ICO panašūs startuolių žetonai, tik susieti su realiu turtu, taip siekiant apsaugoti investuotojo pinigus. Ši priemonė sulaukė daugiau pasitikėjimo iš valdžios institucijų, STO projektų daugėja, tačiau dėl sudėtingesnių paleidimo procedūrų ji daugiau matoma kaip pirminio akcijų platinimo alternatyva jau egzistuojančioms įmonėms.

ICO apdovanojo nemažai lietuviškų startuolių, bet didžiausios STO platinimo istorijos pažymėtos nesėkmėmis. Startuolis „Desico“ surinko 1 mln. dolerių, tačiau tolesnė šios platformos veikla labai miglota. „Paysera“ savąjį platinimą atšaukė surinkusi 570 tūkst. eurų. Jie ne vieninteliai – skaičiuojama, kad Europoje nesėkmę patyrė arba buvo atšaukta 26 proc. visų STO.

Nuolat evoliucionuojančioje kriptorinkoje atsirado poreikis ateiti trečiam dalyviui – vartotojo ir startuolio tarpininkui. Karščiausia naujiena tapo IEO (initial exchange offering) – tai žetonai, platinami tarpininkaujant kriptovaliutų keitykloms. Jie faktiškai paremti pačios keityklos reputacija, nes jos atstovai patys atrenka stipriausius žetonus platinti norinčius startuolius. Keitykla gauna dalį pinigų už parduotus žetonus, tad ji ir pati suinteresuota jų sėkme. Naujam startuoliui nebereikia stengtis patekti į keičiamų valiutų sąrašus, o žetonais antrinėje rinkoje pradedama prekiauti iš karto, vos jie paleidžiami.

„Monethos“ vadovas Justas Pikelis tvirtino, kad šis būdas šiandien yra perspektyviausias, nors to bumo, kuris lydėjo ICO, nebėra. „Daug kas nudegė su ICO, nes bumą visuomet keičia staigus kritimas. Dabar daug kas supranta, kad su ICO jiems nepavyks prisitraukti daug pinigų. Bandoma ieškoti kitų alternatyvų. Yra nemažai IEO projektų, kurie pritraukė gal ne tokias dideles sumas, bet tai padarė greitai“, – teigė jis.

Šis variantas ne toks sudėtingas kaip STO ir toks rizikingas kaip ICO. Sėkmingiausias IEO yra keityklos gate.io platintas „Gatechain“ surinko 83 mln. JAV dolerių. Įdomu tai, jog vienoje pagrindinių kriptovaliutų rinkų – JAV – ši priemonė kol kas nelegali. Tačiau pasaulio investuotojai rodo, kad jos potencialą galima išnaudoti ir be oficialių amerikiečių pinigų.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...