Kodėl menksta Europos įmonių įtaka pasaulinio verslo arenoje?
Atrodo netaktiška šį klausimą kelti tokiu metu, bet Senojo žemyno verslas turi rimtesnę problemą nei britų sprendimas išstoti iš ES. Po dešimties sąstingio metų Europos bendrovių pasaulinė įtaka bauginamai sumenko. Rinkos dar nebuvo sujudusios dėl „Brexit“, o Europa verslo reitinguose jau buvo katastrofiškai nusmukusi žemyn. 2006-aisiais vertingiausių pasaulio bendrovių penkiasdešimtuke buvo galima rasti 17 Senojo žemyno įmonių, dabar tik septynias, kai amerikietiškų jame bent 31, o aštuonios priklauso kinams (dar kelios stambios bendrovės – iš kitų besivystančių rinkų). Europos įmonių vadovams, investuotojams ir vyriausybėms seniai laikas atkreipti dėmesį.
Amžių sandūroje atrodė natūralu, kad Senojo žemyno bendrovės susirems su amerikiečių verslu dėl to, kaip bus pasidalytas pasaulis, ypač matant, jog traukiasi kadaise agresyvios tarptautinės japonų įmonės. Vėliau, vertinant pagal kotiruojamų bendrovių pelną ir vertę, Europos svoris JAV atžvilgiu augo, kol finansų krizės išvakarėse pasiekė piką (žr. 1 grafiką).
Kaip viskas pasikeitė. Iš septynių į sąrašą patekusių Europos įmonių dažna yra savotiška keistenybė. Trys priklauso šveicarams, tarytumei kalnų oras ir šveicariški bulviniai blynai turėtų ką nors ypatingo. Dar vieną, alaus gamintoją „AB InBev“, valdo brazilai, kaip pagrindinę akcijų kotiravimo vietą pasirinkę Belgiją. Iš tradicinių sunkiasvorių žemyno lyderių liko tik vidutinio dydžio, nors ir padorios žaidėjos. Britų BP, HSBC, „Vodafone“ ir GSK atitinkamuose sektoriuose nuslydo į pasaulinių reitingų vidurį, kaip ir prancūzų analogai „Total“, „BNP Paribas“, „Orange“ ir „Sanofi-Aventis“.
