PRENUMERATA KONTAKTAI
Technologijų įmonės varžosi dėl duomenų analitikos sutarčių žadamų milijardų
The Economist
Internetas (Pixabay nuotr.)
The Economist
2019 11 01 14:08

Duomenų analitikos srityje išsiskiria dvi netikėtos lyderės

Mažiau veržlus žmogus būtų seniai pasidavęs, bet Tomas Siebelis – kitoks. 2006 m., kai jam buvo 53-eji, verslininkas verslo programų milžinei „Oracle“ pardavė pirmąją savo įmonę „Siebel Systems“, gaminančią kompiuterines programas ryšiams su klientais stebėti. Po šio sandorio T. Siebelis tapo milijardieriumi, bet negalėjo nustygti vietoje. 2009 m. įsteigęs naują startuolę po kelių mėnesių verslininkas išvyko į safarį Tanzanijoje ir papuolė drambliui po kojomis. Kai po tuzino operacijų T. Siebelis grįžo prie darbo, įmonė buvo netoli bankroto. Vyras vėl pastatė ją ant kojų.

T. Siebelio tvirtybė atsipirko. Pernai, pritraukus 100 mln. JAV dolerių rizikos kapitalo, jo įmonės „C3.ai“ vertė pasiekė 2,1 mlrd. JAV dolerių. Tai – vienas pirmųjų statymų ant duomenų analitikos, kai taikant gudrius algoritmus neapdoroti duomenys (gauti iš jutiklių ar saugyklų) virsta naudingomis prognozėmis (apie galimą įrangos gedimą arba optimalų atsargų lygį). Daug investuotojų naujosios rūšies verslo programas, pradėjusias sklisti iš didžiųjų technologijų įmonių kompiuterių laboratorijų ir pasiekusias įvairiausias korporacijas, laiko aukso kasykla.

Pasaulyje net 35 duomenų analitika užsiimančios įmonės patenka į milijardo arba daugiau dolerių vertės startuolių sąrašą, kurį rengia tyrimų bendrovė „CB Insights“. Kartu šios vadinamosios vienaragės, tarp kurių yra besivadinančių dirbtinio intelekto (DI) tiekėjomis, vertos 73 mlrd. JAV dolerių. Tyrimų bendrovės „PitchBook“ duomenimis, vien šešių didžiausių vertė siekia 45 mlrd. (žr. 1 grafiką). Daug jas remiančių rizikos kapitalistų tikisi panašios sėkmės kaip šiųmečių mažiau iškilių verslą aptarnaujančių startuolių, kaip antai kibernetinio saugumo sprendimus siūlanti „CrowdStrike“ arba vaizdo konferencijų paslaugas pristatanti „Zoom“, pirminiai vieši siūlymai. Labai tikisi.

Kaip gana įprasta Silicio slėnyje, vis įsisuka ažiotažas, konsultantams pradėjus žarstytis didžiuliais skaičiais. IDC skaičiuoja, kad išlaidos didžiųjų duomenų ir verslo analitikos programinei įrangai šiemet pasieks 67 mlrd. JAV dolerių. Entuziastų teigimu, įmonės pagaliau pamatys, kad ir į jų našumo statistiką atėjo kompiuterių amžius ir galima ištrūkti iš Nobelio premijos laureato, ekonomisto Roberto Solowo, 1987 m. pastebėjusio, kad investicijos į informacines technologijas (IT) neatrodo labai prisidedančios prie didesnio įmonių efektyvumo, šešėlio. Kaip XIX a. elektra leido sukurti konvejerį, nes neliko būtinybės statyti stakles aplink centre stovintį garo variklį, duomenų analitikos įmonės žada konvejerius skaitmeninei ekonomikai, kai duomenų apdorojimo pajėgumai nukreipiami ten, kur jų reikia. Daug metų verslo IT analizuojantis George’as Gilbertas pastebi, kad tokios sistemos gali padėti įvairiausioms įmonėms susikurti tokį pat tinklo efektą, koks leido iškilti technologijų milžinėms: kuo geriau aptarnaujami klientai, tuo daugiau duomenų surenkama, o tai padeda tobulinti teikiamas paslaugas ir t. t.

„Gartner“ konsultantai neseniai suskaičiavo, kad 2021 m. DI pagrįstos sprendimų paramos sistemos verslui duos 2,9 trln. JAV dolerių vertės ir pasaulyje padės sutaupyti 6,2 mlrd. žmogaus darbo valandų. „McKinsey“ pernai nustatė, kad iki 2030 m. dėl DI analitikos pasaulinis metinis BVP gali išaugti apie 13 trln. JAV dolerių, t. y. 16 proc. Mažmeninė prekyba ir logistika gali išlošti daugiausia (žr. 2 grafiką).

Duomenų analitikos laukia ilgas kelias, kol pateisins su ja siejamus lūkesčius. Rinkti ir analizuoti duomenis iš begalės šaltinių ir internetą naudojančių įrenginių (daiktų interneto) sunku ir brangu. Nors dauguma įmonių giriasi sukūrusios DI platformas, reta iš tųjų yra tokia, kaip jos paprastai apibrėžiamos, taikant, pavyzdžiui, „Apple“ ir „Google“ išmaniųjų telefonų operacinėms sistemoms, kurių atveju lengva kurti su jomis suderinamas programas.

DI platformoje neapdoroti duomenys būtų automatiškai konvertuojami į algoritmams tinkamą formatą ir būtų pasiūlyta programų kūrimo įrankių, tinkamų net tiems, kurie beveik nemoka programuoti. Daug įmonių, įskaitant didžiausią duomenų analitikos vienaragę „Palantir“, siūlo aukštos klasės tinkintas paslaugas, tolygias kiekvieno kliento nuo nulio sukurtai operacinei sistemai. Debesijos milžinės – „Amazon Web Services“, „Microsoft Azure“, „Google Cloud“ – verslo klientams siūlo standartinius produktus, bet, kaip aiškina Jimas Hare’as iš „Gartner“, jie yra daug paprastesni ir įkalina naudotojus atitinkamo produkto tinkle.

Verslusis T. Siebelis

Ir štai atsirado „C3.ai“, kad padėtų energetikos bendrovėms administruoti elektros tinklus, t. y. atlikti sudėtingą uždavinį surinkus ir apdorojus duomenis iš aibės šaltinių. Po to, kai įmonė beveik bankrutavo, naujam gyvenimui ją įkvėpė sistemų mokymosi, jutiklių ir duomenų jungiamumo pažanga, leidusi modifikuoti produktus ir pritaikyti įvairiems sektoriams. Verslo klientams tikrai naudinga, kad C3 pagrindas – T. Siebelio patirtis dirbant su verslo programine įranga. Jis norėjo verslo klientams supaprastinti duomenų analitiką, neaukodamas aukštos klasės funkcijų.

C3 programos amerikiečių konglomeratui 3M padeda atrinkti galbūt ginčytinas sąskaitas faktūras, užbėgant už akių skundams. JAV karinėms oro pajėgoms jos padeda išsiaiškinti, kurios orlaivio dalys gali greitai sugesti. O įmonei „Baker Hughes“ C3 padeda kurti naftos ir dujų pramonės analitikos įrankius („Baker Hughes“ valdančiai „General Electric“ nesisekė išbaigti savo analitikos platformos „Predix“).

Tomas Siebelis

Varžybose, kas sukurs tikrą DI platformą, pagrindinė C3 konkurentė – ne viena didžiųjų technologijų įmonių ar didžiausių duomenų analitikos vienaragių, o „Databricks“, kurią 2013 m. įsteigė kompiuterių žinovai, sukūrę atvirojo šaltinio programą „Apache Spark“, gebančią realiuoju laiku apdoroti aibes iš jutiklių ir kitų internetą naudojančių įrenginių gaunamų duomenų. „Databricks“ papildė „Spark“, kad būtų galima apdoroti daugiau duomenų tipų. Savo paslaugas ji daugiausia siūlo startuolėms (kelionių svetainei Hotels.com) ir medijos įmonėms („Viacom“).

Bendrovė teigia, kad šiemet tikisi 200 mln. JAV dolerių pajamų, o vasarį, kai pastarąjį kartą pritraukė kapitalo, jos vertė siekė 2,8 mlrd. JAV dolerių.

Nors kol kas C3 ir „Databricks“ nišos beveik nesikerta, ateityje gali būti kitaip. Jų požiūriai taip pat skiriasi, atspindėdami jų šaknis. Iš sunkiai suprantamo informatikos mokslo užgimusi „Databricks“ padeda klientams veiksmingai taikyti atvirojo šaltinio įrankius. O C3, kaip dauguma verslo programinės įrangos gamintojų, prekiauja firminėmis programomis.

Neaišku, kurios bus viršus, nes kol kas abi įmonės žengia koja kojon. Artimiausiu metu rinkoje vietos užteks abiem, o ir ne tik joms. Tolimesnėje ateityje kas nors sugalvos, kaip analizuoti duomenis padedant DI, kad tai nebūtų sudėtingiau, nei naudoti skaičiuoklę. Gal C3, gal „Databricks“, o gal smulkesnės varžovės, pavyzdžiui, prie DI platformų nepaliaujamai dirbančios „Dataiku“ iš Niujorko arba „Domino Data Lab“ iš San Fransisko. Kitos šio sektoriaus vienaragės taip pat neturėtų nuleisti rankų. O technologijų sektoriaus senbuvės „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“ nori dominuoti įvairiausios programinės įrangos srityse, įskaitant aukšto lygio duomenų analitiką.

T. Siebelis pirmasis pripažintų, kad šioje kovoje gali būti aukų. Bet perkantiems duomenų analitikos programas, kurios jau kitą dešimtmetį įmonių IT skyriams turėtų tapti tokios pat įprastos, kokios šiandien yra ryšių su klientais programos, tik į gera.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...