PRENUMERATA KONTAKTAI
Su dopingo prieskoniu: kas sportininkus skatina vartoti draudžiamus preparatus?
Verslas
Neišsprendžiama problema? (Scanpix nuotr.)
Marius Milašius
2019 06 21 18:56

Profesionalų sportas nedaugelio laikomas geros sveikatos senatvėje garantija, bet dalis atletų renkasi dar didesnę riziką – dėl geresnių rezultatų, pergalės ar atlygio paaukoja ir savo reputaciją. O kartu apgauna varžovus.

Daugiau nei 3000 sportininkų visame pasaulyje kasmet pakliūva dopingo kontrolieriams į rankas. Dalis jų, siekdami pagerinti rezultatus, nelegalių preparatų ieško patys, kiti tai daro paskatinti trenerių ar kitų savo aplinkos žmonių, o dar kiti draudžiamus medikamentus vartoja to nė nežinodami – uždraustų preparatų sąrašas retsykiais papildomas, tad galima įkliūti vien dėl nepakankamo budrumo reguliariai tikrinti tai, ką vartoji per treniruotes ar po jų. Neišnagrinėta papildų sudėtis ar, tarkim, nuo peršalimo ligų vartoti vaistai yra bene populiariausias prasižengusių atletų pasiteisinimas.

Problema – sena kaip pasaulis

Pirmieji bandymai vartoti įvairius stimuliantus, galinčius pagerinti fizines žmogaus savybes, užfiksuoti dar senovės Graikijoje, bet apie rimtesnę įvairių preparatų naudojimo kontrolę imta kalbėti praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Pirmoji organizacija, ištarusi dopingui „ne“, 1928 m. buvo Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF), o dar po kelių dešimtmečių imtasi ir dopingo kontrolės, jau primenančios dabartinius laikus – 1966-aisiais pasaulinės dviračių sporto ir futbolo federacijos pradėjo atlikti dopingo testus ir taikyti sankcijas prasižengusiems sportininkams.

Nuo tada praėjo jau pusė amžiaus, ir mokslininkai dopingo testams tobulinti yra atidavę daugybę laiko bei jėgų, tačiau ši sporto problema ir gėda vis dar egzistuoja. Mokslininkai, kuriantys dopingo preparatus, dirba ne mažiau intensyviai bei, ko gero, disponuoja solidesniais tyrimų biudžetais, o tai lemia, jog nešvariai kovojantys atletai žingsniu vis aplenkia dopingo kontrolierius.

„Sporte, kaip ir apskritai gyvenime, tamsioji pusė kariauja su šviesiąja, – svarstė Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rima Valentienė. – Sportininkai dar nuo antikos laikų ieškojo, kaip pasirodyti geriau – ką valgyti ir kokią gyvenseną pasirinkti, kad tik rezultatai būtų geresni. O atsiradus technologijoms ir medicininei pramonei niekas nepasikeitė – prasidėjo savotiškas lenktyniavimas ir naujų būdų, kaip apeiti sistemą, paieška.“

Nors apibrėžiamas vienu terminu, dopingas gali stimuliuoti skirtingas žmogaus savybes.

Antidopingo agentūros specialistė konkrečių probleminių sporto šakų įvardyti nesiryžo, tačiau išskyrė savybes, kurias atletai yra linkę pagerinti pasitelkdami nelegalius būdus. „Ši problema aktualiausia sporto šakose, kurios reikalauja jėgos ir ištvermės, – aiškino R. Valentienė. – Jose kovojama ne tik su varžovais, bet ir savimi. Sportininkai patiria didžiulį krūvį, atiduoda visas jėgas, tad kai kurie jų ryžtasi vartoti draudžiamus preparatus, didinančius jėgą, gerinančius ištvermę ar deguonies pernešimą organizme.“

Vis dėlto ne paslaptis, kad nelegalūs preparatai labiausiai paplitę tarp dviračių sporto, sunkiosios atletikos ir plaukimo atstovų. Ir kiekvienai šių sporto šakų svarbios skirtingos sportininkų savybės. Tokiose sporto šakose kaip sunkumų kilnojimas atletams naudingiausi augimo hormonai, skatinantys ir raumenų augimą, ir jėgą, o ištvermės reikalaujančių sporto šakų atstovai vartoja preparatus, skirtus kvėpavimui pagerinti ar raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui padidinti – taip organizmui energijos užtenka kur kas ilgiau.

Kas skatina vartoti dopingą?

Priežasčių, kodėl atletai yra linkę sukčiauti ir rizikuoti savo karjera, yra įvairių. Pasak R. Valentienės, svarbu jau tai, kokioje aplinkoje auga sportininkas – kokio požiūrio laikosi jo treneris, tėvai, kaip jis skatinamas siekti rezultatų: „Vieną kitą kartą pasisekus ir laimėjus sąžiningai, o tuomet patyrus traumą, spaudimas nugalėti išlieka – iš žmogaus toliau reikalaujama tokių pat rezultatų. Be to, atsiranda ir vadinamųjų juodųjų arkliukų, kurie sportininkams vis ką nors siūlo ir bando juos įtraukti.“

Kai kuriais atvejais dopingo vartojimas tampa net ne individualia, o sistemine problema. Štai ilgametis antidopingo laboratorijos Maskvoje, vadinamos „Rusijos dopingo sistemos širdimi“, vadovas Grigorijus Rodčenkovas, pabėgęs į JAV, pripažino prisidėjęs prie neregėto masto sistemos, į kurią buvo įtraukti įvairiausių sporto šakų Rusijos sportininkai, išplėtojimo. Tyrimą pradėjus remiantis jo parodymais galiausiai Rusijos delegacija buvo diskvalifikuota iš 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių, o Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) vis dar nepripažįsta šios šalies antidopingo agentūros tyrimų, ir tai rusų sportininkams sukelia papildomų rūpesčių.

Nebūtina vartoti preparatų

Tiesa, ne visais atvejais antidopingo taisyklėms nusižengę atletai kaltinami nelegalių preparatų vartojimu. Antidopingo kodekso, susidedančio iš dešimties pagrindinių pažeidimų, laikymąsi prižiūrinčios agentūros reglamentuoja ir patikros mechanizmą, o tvarkos nepaisantys sportininkai gali būti nubausti ne mažiau griežtai nei tie, kurie iš tiesų vartojo dopingą.

Naujausias pavyzdys – viena žymiausių Lietuvos plaukikių, šiandien karjerą jau baigusi Rūta Meilutytė, kuri antidopingo kontrolierių nemalonės sulaukė dėl to, kad tris sykius per kalendorinius metus nesusitiko su ją patikrinti norėjusiais antidopingo specialistais. Plaukikai, kaip ir kiti profesionalūs sportininkai, Antidopingo administravimo ir valdymo sistemoje (ADAMS) privalo deklaruoti savo buvimo vietą ir nurodyti vieną valandą per parą, kai kontrolieriai galėtų paimti jų mėginius tyrimams. Specialistams triskart neradus R. Meilutytės deklaruotoje vietoje, šiai grėsė diskvalifikacija nuo vienų iki dvejų metų. Plaukikė iškart prisipažino nebuvusi pavyzdinga ADAMS sistemos naudotoja, o netrukus paskelbė ir apie karjeros pabaigą – anksčiau nei dopingo kontrolės įstaiga jai skyrė nuobaudą.

Ant pjedestalo – vienas nenusižengęs sportininkas: baltarusis Vadzimas Straltsou (kairėje). Iranietis Sohrabas Moradi buvo diskvalifikuotas nuo 2013 iki 2015 m., lietuvis Aurimas Didžbalis dėl dopingo vartojimo diskvalifikuotas jau antrą kartą, iki 2026 m. (Scanpix nuotr.)

Londono olimpinės čempionės atvejis toli gražu nėra vienintelis, kai „švarūs“ sportininkai antidopingo kontrolieriams įkliūva dėl to, jog nesilaikė patikros taisyklių. Rusijos šuolininkas į aukštį Danilas Lysenka buvo priverstas praleisti Europos čempionatą ir dėl to kaltino save. „Tai – tik mano kaltė. Atmestinai pildžiau duomenis ADAMS sistemoje, tad nusipelniau diskvalifikacijos“, – pripažino vienas žymiausių savo šalies atletų.

Pasitaiko ir atvejų, kai sportininkai nukenčia dėl žioplumo. Žymus krepšininkas Dainius Šalenga 2011 m. pradžioje buvo suspenduotas pusmečiui, draudžiamų medžiagų jo organizme radus po Eurolygos rungtynių. Kauno „Žalgiriui“ atstovavusiam žaidėjui be krepšinio grėsė praleisti iki dvejų metų, bet lietuviui pavyko išvengti griežčiausios bausmės pasiaiškinus, jog maisto papildų su metilheksanaminu gavo dovanų ir pasikonsultavęs su komandos gydytojais ėmė juos vartoti. Tuo metu šie papildai dar nebuvo draudžiami, tačiau situacija pasikeitė po metų – naujausiu draudžiamų preparatų sąrašu nepasidomėjęs krepšininkas buvo diskvalifikuotas.

Amžina problema?

Kad būtų užkirstas kelias dopingui vartoti, pastaraisiais metais imtasi žingsnių ne tik laboratorijose, bet ir sudarant švietimo programas. Apie kylančias grėsmes stengiamasi įspėti kuo jaunesnius sportininkus, o kad į pamokas būtų įsiklausyta, siekiama jas perteikti žymių sportininkų lūpomis – šie tampa antidopingo programų ambasadoriais.

„Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau dėmesio skiriama atletams šviesti. Įsiminti savo teises ir pareigas turi kuo jaunesni sportininkai, kad jau augdami ir siekdami savo tikslų jie žinotų, kaip elgtis yra tinkama, o kaip – ne“, – sakė R. Valentienė.

Vis dėlto specialistė, praeityje pati profesionaliai sportavusi ir ilgus metus gynusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinės garbę, nemano, kad pavyktų visiškai eliminuoti dopingo problemą.

„Ta gėrio ir blogio kova, matyt, vyks amžinai“, – atsiduso pašnekovė.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...