PRENUMERATA KONTAKTAI
Sausai biurokratinis alkoholio ir tabako prilyginimas lošimams gali sukelti problemų
Verslas
Įtraukiantis įprotis (Pixabay nuotr.)
Gytis Kapsevičius
2019 10 29 12:35

Vyriausybė norėtų prijungti Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD). Planas kelia abejonių.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurelijus Veryga prieš metus Vyriausybės pasitarime pristatė planą panaikinti septynias iš devyniolikos SAM pavaldžių įstaigų. Šį rugsėjį Seimas po pateikimo pritarė, kad devynios įstaigos – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, LPT, NTAKD, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Sveikatos mokymų ligų prevencijos centras, Higienos institutas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Radiacinės saugos centras ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – turėtų būti pertvarkomos į tris.

Beveik visos jungiamos įstaigos iki šiol buvo pavaldžios SAM ir tik LPT šiame sąraše yra vienintelė, atskaitinga Finansų ministerijai. Šią įstaigą ketinama jungti prie NTAKD. Naujasis darinys būtų pavadintas Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentu ir taptų Vyriausybės įstaiga, veikiančia sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Oficialiai tokie pokyčiai aiškinami ne tik administracinio aparato mažinimu, tačiau ir tuo, kad lošimas, kaip ir narkotikai ar alkoholis, yra priklausomybę sukeliantis reiškinys.

Lošimus traktuoti kaip psichikos sveikatai įtaką darančią veiklą nėra neteisinga. Kone vieningai sutariama, kad azartiniai lošimai yra viena pavojingiausių priklausomybių, sukeliančių socialines, finansines problemas, didinanti savižudybės ir depresijos riziką. Dažnai šią priklausomybę lydi alkoholis ir narkotikai – šie gali tiek pastūmėti į lošimą, tiek būti jo padarinys. Dar blogiau – ji gali būti mažiau matoma, nes ją retai išduoda fiziniai bruožai, o pagalbą tokiems žmonėms apsunkina ir kai kurie įstatymai.

Tačiau pažvelgus iš administracinės pusės kyla daugiau abejonių. Anot paties sveikatos ministro A. Verygos, jungimo tikslas yra koncentruoti priklausomybių prevenciją ir priežiūrą vienoje institucijoje. Tačiau lošimų priklausomybės prevencija yra tik viena LPT funkcijų. Negana to, iš 27 šiuo metu tarnyboje dirbančių žmonių vos du yra tiesiogiai susiję su priklausomybių prevencija. Dar prieš dvejus metus jie dirbo puse etato, be to, kaip pristatydamas jungimo planus sakė ir A. Veryga, prevencijos iniciatyvos daugiausia priklauso nuo asmeninių šių darbuotojų pastangų. Didelė dalis kitų LPT veiklos sričių taip pat nesusijusios su tomis, kurias dabar kuruoja NTAKD.

Beveik visose Europos šalyse lošimų priežiūros departamentai yra pavaldūs finansų ministerijoms ar šių įstaigų atitikmenims. Tiesa, Airijoje, Belgijoje juos prižiūri teisingumo ministerijos ar atitinkamos institucijos, Suomijoje ir Vokietijoje – vidaus reikalų ministerijos, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje – kultūros ministerijos.

Lošimai yra didžiulis ekonominis banginis. 2018 m. lošimai, lažybos ir loterijos Lietuvoje atnešė 1,2 mlrd. eurų pajamų. Tad ir lošimams reguliuoti įkurta LPT daugiausia užsiima administraciniais bei finansiniais klausimais. Įstaiga išduoda licencijas, užsiima pinigų plovimo ir manipuliacijų sporte prevencija.

„Jeigu jungiame LPT į naują darinį ir akcentuojame, kad jis atliks prevencijos funkciją, mano supratimu, tam nereikia mechaninio jungimo su NTAKD, – mintimis dalijosi norėjęs likti neįvardytas LPT specialistas. – Jei nebus keičiami įstatymai ir suteikiami įgaliojimai, automatinis jungimas neturi prasmės. Jei valstybė žiūri į tai per priklausomybę, o ne mokesčius, galbūt galima rasti kitų būdų, kaip tai pasakyti. Pavyzdžiui, sukurti ir įteisinti lošimo strategiją Lietuvoje.“

Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka galimo jungimo auditą. Juo bus siekiama išsiaiškinti, ar po pertvarkų bus optimizuotos priežiūros funkcijos ir mažinama priežiūros našta. Audito išvadas planuojama pristatyti 2020 m. pradžioje.

Visgi Vyriausybė ir Seimas institucijų jungimo projektus stumia pirmyn. Toliau šie klausimai bus svarstomi parlamento komitetuose. Pagrindiniu LPT prijungimo klausimą svarstysiančiu komitetu numatytas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Jo pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Ąžuolas Valius teigė, kad iš anksto nėra nuspręsta, kaip pasisuks LPT likimas: „Peržiūrėsime Europos šalių patirtį, tačiau, mano nuomone, skubotų sprendimų čia tikrai nereikėtų priimti. Audito išvados šiuo atveju tikrai yra svarbios, nes jos išryškintų problemas, atsakytų, ar teisingu keliu einama. Pasakymas, kad daugiausia žmonių ten dirba ne su priklausomybėmis, tam tikrą atsakymą taip pat suponuoja.“

Klausimą dėl prijungimo gali svarstyti ir kiti komitetai. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė LVŽS frakcijos narė Asta Kubilienė IQ mano, kad sujungimas būtų tikslingas. „Jeigu galvojame apie tai, kad reikia mažinti valstybės aparatą, tai ir turime daryti. LPT dirba puikiai, bet situacija tokia, kad gal reikėtų mažinti. Kam reikalingi du vadovai? Kita vertus, žiūrint iš medicininio taško, tai yra priklausomybės. Tenka apgailestauti, kad kai kas į tai žiūri kaip į pinigus“, – kalbėjo parlamentarė.

Aktyviai lošimų priežiūrą reglamentuojančių įstatymų leidyboje dalyvaujantis socialdemokratas parlamentaras Julius Sabatauskas mano, jog jungti nereikia. Jo teigimu, priklausomybė nuo alkoholio bei tabako savo specifika gerokai skiriasi nuo lošimų priklausomybės. „Pavyzdžiui, nenorintys lošti gali registruotis sąraše, tačiau nėra jokio nuo alkoholio priklausomų asmenų registro“, – vieną pavyzdžių minėjo J. Sabatauskas.

Problema į stalčių?

Tikslios galimo prijungimo sąlygos, kaip ir pati struktūra, dar labai neaiškios. Kadangi kaip pagrindinė pertvarkos motyvacija įvardijamas administravimo sąnaudų mažinimas, spėliojama, ar tokiu atveju bus skiriamas didesnis ar bent jau tolygus dėmesys lošimams nei iki šiol. LPT darbuotojų teigimu, įstaigos funkcijoms normaliai vykdyti žmogiškųjų išteklių trūksta ir dabar.

Su probleminiais lošėjais dirbančių LPT konsultantas psichologas Olegas Mackevič baiminasi, kad sujungus įstaigas gali sumažėti skiriamas biudžetas, be to, lošimų priklausomybės klausimus užgoš tradicinės problemos dėl alkoholio ir tabako. Pasak jo, neteisinga kalbėti apie lošimų priklausomybę kaip apie alkoholio priklausomybę. Jis argumentuoja, kad lošimas – tai elgesio priklausomybė, o NATKD kontroliuoja su cheminėmis medžiagomis susijusias priklausomybės sritis.

Būtent šios dažniausiai akcentuojamos kaip pavojingiausios, nors elgesio priklausomybė pasaulyje tampa vis didesne problema. Plinta ne tik lošimų, bet ir elektroninių įrenginių, kompiuterinių žaidimų, pornografijos, interneto priklausomybė.

„Mes galime atpažinti girtus žmones ar narkomanus net vizualiai. Tai geriau matoma, apie tai daugiau ir kalbama. Bet apie elgesio priklausomybes visiškai pamirštama. Visose konferencijose Lietuvoje, į kurias esame kviečiami, dominuoja temos apie alkoholį ir narkotikus. Nežinau, ar institucijas sujungus lošimo problemos vėl neužgoš alkoholio ir narkotikų problemos“, – nuogąstavo specialistas.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...