Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 28 d.
KORONAVIRUSAS
Nuo penktadienio kaukės privalomos visuose renginiuose
BNS
Unsplash

Nuo penktadienio įvedama prievolė dėvėti kaukes renginiuose tiek atvirose, tiek uždarose erdvėje.

Sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimuose numatyta, kad ši prievolė turės būti taikoma tiek sporto, tiek kultūros ir kitiems pramoginiams renginiams. 

Iki šiol kaukių visiškai nereikėjo renginiuose atvirose erdvėse, taip pat ir uždaruose renginiuose, kai tarp žiūrovų būdavo išlaikomas dviejų metrų atstumas.

A. Verygos sprendime nurodyta, kad nuo šiol tiek uždarose, tiek atvirose patalpose turės būti išlaikomas mažiausiai vieno metro atstumas, o kaukės privalomos.

Kaukių dėvėjimas kavinėse taps privalomas

Kaukių dėvėjimas kavinėse ir kitose viešojo maitinimo įstaigose taps privalomas, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Rytoj turėtų būti paruošti operacijų vadovo sprendimai, dabar kaip tik yra derinama, kalbamasi, nes ne tik dėl kaukių norime sudėlioti tam tikras tvarkas“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė ministras.

„Buvo Kauno miesto kreipimasis dėl žmonių prie baro dėl tam tikrų atstumų išlaikymo. Norime sudėlioti visą kompleksą tų reikalavimų, kad vienu metu paskelbtume, kad įstaigos galėtų ne po vieną gabaliuką, o viską paruošti ir įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Be to, pasak A. Verygos, savaitgalį planuojama intensyviau tikrinti, kaip viešojo maitinimo įstaigos, o ypač naktiniai klubai, laikosi koronaviruso prevencijos reikalavimų.

„Matome, kad yra tas atsipalaidavimas. (...) Tarnybos skirs daugiau dėmesio tam, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų“, – aiškino jis.

Ministro teigimu, patikrinimus atliks Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, policija bei kitos institucijos, kurios gali fiksuoti pažeidimus.

Anot A. Verygos, į šio patikrinimo rezultatus atsižvelgs Vyriausybė, spręsdama dėl sektorinio karantino ir darbo laiko apribojimo.

„Naktį, aišku, ypač sunku tų reikalavimų laikytis, todėl ir kalbam apie darbo laiko reguliavimą. (...) Ateinančią savaitę Vyriausybė turėtų spręsti, ar neatėjo laikas imtis laiko apribojimo tokioms pasilinksminimo vietoms ir tokią praktiką pritaikyti visai šaliai“, – sakė ministras.

Papildomos priemonės pagal sergamumą savivaldybėse?

Pirmadienį Vyriausybė pritarė planui ir kriterijams, pagal kuriuos atskirose savivaldybėse galėtų būti įvedami papildomi ribojimai, atsižvelgiant į pastarųjų dviejų savaičių koronaviruso sergamumo rodiklius jose.

Tačiau konkrečioms savivaldybėms savo iniciatyva įvesti apribojimų Vyriausybė dar nesiėmė. Pasak sveikatos apsaugos ministro, vadovaujantis šiuo planu, dalį priemonių pagal sergamumo rodiklius gali taikyti ir pačios savivaldybės.

„Nėra privaloma įvesti tam tikrą priemonę, kai pasiekiamas rodiklis. Tai yra tam tikri orientaciniai rodikliai ir rekomenduojamos priemonės. Tiek pagal priemonių grupes, tiek pagal sektorius“, – sakė A. Veryga.

„Kai kuriuos dalykus savivaldybės be jokių papildomų nurodymų gali imti ir naudoti pačios. Jos turi savo ekstremalių situacijų valdymo grupes, kurios gali susirinkti ir priimti sprendimus, gali papildomų kontrolės priemonių imtis“, – komentavo ministras.

„Jei savivaldybė apsispręstų taikyti tokias priemones, kurių teisinis reglamentavimas neleidžia taikyti, nepaskelbus karantino, tai savivaldybės administracija, su mumis bendradarbiaudama, gali kreiptis į Vyriausybę ir tada skelbti lokalius karantinus“, – pridūrė jis.

A. Veryga pabrėžė, kad įvesti griežtesnius apribojimus Vyriausybė gali ir negavusi savivaldybės prašymo.

„Savivaldybės, kurios yra didesnės, kurios turi savo specialistų, žmonių, kurie vertina situaciją, jose yra NVSC filialai, tai jos savo iniciatyvą paprastai parodo. (...) Bet gali būti ir tokių atvejų, kaip buvo Nemenčinėje, kai Vyriausybė priėmė sprendimą“, – teigė jis.

Pagal patvirtintą planą, apribojimai savivaldybėse gali būti įvedami, atsižvelgus į dviejų savaičių sergamumą bei proporciją sergančių žmonių, kurių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Kai 14 dienų sergamumo rodiklis yra žemesnis nei trys, rekomenduojamos įprastos koronaviruso infekcijos prevencijos priemonės: raginimas likti namuose, jei jaučiami ligos simptomai, rankų ir kosėjimo higiena, saugaus atstumo laikymasis, aplinkos higienos rekomendacijos ir kitos.

Kai savivaldybėje sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias dvi savaites yra didesnis nei trys, pradedamos įvedinėti griežtesnės priemonės, susijusios su kaukių dėvėjimų, atstumų išlaikymu, srautų atskyrimu, paslaugų teikimu nuotoliniu būdu, prevenciniais tyrimais.

Remiantis dokumentu, kai sergamumo rodiklis viršytų 25, būtų draudžiamas pacientų lankymas gydymo įstaigose, be to, būtų teikiamas prioritetas nuotolinėms paslaugoms, kai jos pagal paciento sveikatos būklę gali būti suteikiamos nuotoliniu būdu ir su tuo sutinka pats pacientas.

Paslaugų, pramogų laisvalaikio vietos nebūtų uždaromos nė vienu atveju, tačiau joms galiotų griežti higienos, atstumo bei ploto vienam lankytojui reikalavimai. Be kita ko, paslaugas būtų rekomenduojama teikti nuotoliniu būdu.

Savivaldybėje veikiančioms mokykloms taip pat nė vienu atveju nėra nurodymo ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu, tačiau, kai sergamumo rodiklis didesnis nei 25, vaikams, turintiems lėtinių ligų, rekomenduojama sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu.

Aukštosiose mokyklose, nuotolinio mokymosi rekomendacija atsiranda tik tuomet, kai sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Remiantis naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų siekia 12,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje koronavirusas nustatytas iš viso 2528 žmonėms, tebeserga 686 asmenys, 1747 – pasveiko.

Nuo COVID-19 mirė 82 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 08 20 14:50
Spausdinti