Lietuvos pušynus antrus metus įnirtingai puolantis kenkėjas per šių metų pirmą pusmetį sunaikino dvigubai daugiau medienos nei pernai.
Nuo 2019 m. pradžios iki šių metų liepos 10 d. viršūninis žievėgraužis pažeidė 12,8 tūkst. kub. m pušų 255,2 ha plote.
Miškininkai pripažįsta, kad žmogaus pastangomis įveikti Europoje miškus siaubantį kenkėją beveik neįmanoma. Padėti galėtų tik pati gamta. Tačiau kol kas prošvaistės nematyti.
Įsigrauždamas į pušį viršūninis žievėgraužis ją apkrečia medienos mėlynumą sukeliančiu grybu, kuris užkemša sakotakius ir per porą savaičių nudažo medieną mėlynai.
Dėl to pažeista mediena netenka prekinės vertės, nebetinka nei popieriaus pramonei, nei baldų gaminiams, tik malkoms ir biokurui.
Tikėjosi daug smarkesnio puolimo
Praėjusiais metais sausio–liepos mėnesiais viršūninis žievėgraužis Lietuvoje 25 ha valstybinių miškų plote sunaikino 2,1 tūkst. kub. m medienos. Šiemet per tą patį laikotarpį šis kenkėjas 68 ha plote sunaikino 4,3 tūkst. kub. valstybinės medienos.
„Tai dukart daugiau negu pernai“, – Alfa.lt sakė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Panaši situacija, pasak jo, yra ir privačiuose miškuose, kurie sudaro apie 40 proc. visų Lietuvos miškų.
Nors kenkėjas puola smarkiai, miškininkai prisipažįsta tikėjęsi gerokai didesnės žalos. „Prognozavome daug grėsmingesnę padėtį. Tai, kad tik du kartus išaugo, nėra taip blogai – gana optimistinis scenarijus“, – vertino M. Ivanauskas.
Miškininkas priminė, kad Baltarusijoje 2017 m. – antrais kenkėjo invazijos į šią šalį metais – pažeistų miškų plotas ir sunaikintos medienos skaičius išaugo mažiausiai 10 kartų, trečiais metais – jau 30 kartų.
„Palyginti su kaimynais, Lietuvoje žala gerokai mažesnė, kiekiai nežymūs ir nedideli. Bet, jeigu laiku nevykdysime kirtimų, galime prisišaukti bėdą“, – pabrėžė M. Ivanauskas.
Viršūninis žievėgraužis į Lietuvą pernai atkeliavo iš Baltarusijos, kur padėtis itin grėsminga. 2018 m. Baltarusijoje viršūninio žievėgraužio pažeistame 38,4 tūkst. ha plote sanitariniais plynais kirtimais iškirsta 11,5 mln. kub. m medienos.
Kirtimams Europoje gali būti telkiama kariuomenė
Miškus naikinantis viršūninis žievėgraužis 2011–2018 m. paplito visoje Europoje – nuo Ispanijos vakaruose iki Ukrainos rytuose.
Kenkėjas smarkiai pažeidė miškus Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje Lenkijoje, Baltarusijoje. 2019 m. didesni židiniai pastebėti ir sanitariniai kirtimai vykdyti Austrijoje ir Čekijoje.
Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, žievėgraužis ir toliau alina miškus Vakarų Europoje.
Vien Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje skaičiuojama daugiau kaip 250 mln. kub. m pažeistos medienos.
Net ir optimistinėmis prognozėmis, tikintis, kad pikas bus pasiektas iki 2021 m., per ateinančius 5 metus šis skaičius turėtų padidėti dar 500 mln. kub. m ir pasiekti 750 mln. kub. m.
„Bandant sustabdyti kenkėjus, pažeisti miškai masiškai kertami visais turimais pajėgumais, Čekijoje svarstoma kirtimams pasitelkti kariuomenę“, – informuoja „Baltpool“.
Kenkė šilta žiema, bet gelbėjo vėlyvas pavasaris
Viršūniniam žievėgraužiui masiškai plisti didžiausią įtaką daro klimato atšilimas, gruntinių vandenų lygio kritimas, vėjovartos ir miškų gaisrai.
„Šiemet pagelbėjo, kad pavasaris buvo vėlyvas, tai pagrindinis žievėgraužio aktyvumas irgi vėlavo. Kenkėjas aktyviau puolė tik nuo liepos pradžios“, – sakė M. Ivanauskas.
Miškininkai anksčiau prognozavo, kad, kelerius metus nesulaukus šaltos žiemos, o vasaromis toliau pliekiant ilgai trunkančioms kaitroms, Europoje sparčiai plintančio kenkėjo pažeisti dideli pušynai Lietuvoje gali žūti ir juos tektų iškirsti plynais sanitariniais kirtimais, kaip tai jau daroma kitose Europos valstybėse. Pušynų Lietuvoje labai esą smarkiai sumažėtų. Tačiau užtektų poros speiguotų žiemų, kad situacija miškuose pagerėtų. Bet šių metų žiema vėl buvo šilta.
„Šilta žiema buvo palanki kenkėjui. Kita vertus, dėl to atsirado palankios sąlygos vystytis ir viršūninio žievėgraužio priešams. Bet negalime nurimti ir sakyti, kad pas mus viskas gerai. Ne, aš manau, jeigu liepos suaktyvėjimas tęsis, galime šį rudenį turėti nemažai bėdų. Aišku, tokio masto kaip kaimynėse nepasieksime“, – prognozavo. M. Ivanauskas.
Pušis naikinančiam kenkėjui labiausiai padeda daugintis atšilęs klimatas, nes per šiltą žiemą jis nežūsta. Vabalai nuo rudens sėkmingai peržiemoja ir pavasarį išlieka gyvybingi. Jeigu žiemos būtų šaltos, nemažai jų žūtų.
„Užtektų bent vienos žiemos su tikromis šalnomis, ir kenkėjų skaičius smarkiai sumažėtų. Mūsų tradicinės žiemos, kai tai atšyla, tai atšąla, tam nėra palankios“, – sakė M. Ivanauskas.
Klimato kaita kenkėjams plisti padeda ir kitu būdu. Pastarosios karštos vasaros ir sausros nusilpnino pušynus, jiems sudėtingiau patiems apsiginti.
„Kol nebuvo kritęs gruntinio vandens lygis, pušys efektyviai apsigindavo nuo šito vabalo. Pušinis žievėgraužis neatsirado staiga. Jis visada buvo, tik nedidelis jų kiekis nedarė miškams didelės žalos. Bet, šylant klimatui, krentant gruntiniam vandeniui, pušys nebeišskiria pakankamai sakų ir nesugeba vabalų sunaikinti“, – aiškino M. Ivanauskas.
Išplito Pietryčių Lietuvoje
Viršūninio žievėgraužio pažeisti miško židiniai šiuo metu daugiausia išplitę Pietryčių Lietuvoje. Pastaroji didesnė viršūninio žievėgraužio invazija į Lietuvą pateko iš Pietų per Lenkiją ir Baltarusiją. Pirmieji pavieniai žuvusių pušų židiniai juostoje nuo pasienio iki vidurio Lietuvos Kauno rajone pastebėti 2019 m.
Dabar žievėgraužio pažeistų židinių esama visame pakraštyje palei Baltarusijos sieną: Varėnos, Druskininkų, Veisiejų, Valkininkų, Vilniaus, Nemenčinės, Švenčionėlių, Ignalinos rajonuose. Šiek tiek mažiau – pušynų negausiuose Marijampolės ir Kazlų Rūdos miškuose.
Pasak M. Ivanausko, patikimiausia su viršūniniu žievėgraužiu kovoti yra laiku iškirsti pažeistus medžius. Kitų efektyvių kovos būdų kol kas nėra.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šių metų liepos 10 d. miškininkai kenkėjo pažeistame 248,6 ha plote iškirto 12,6 tūkst. kub. m pušų, vien šiemet – 63 ha plote iškirsta 4,1 tūkst. kub. m pažeistos medienos.
„Kertant galima sustabdyti plitimą, tačiau vabalų sunaikinti – ne, jų skaičius liks panašus, nors galbūt nedidės. Viršūninis žievėgraužis nuo pažeisto medžio skrenda ir užpuola medžius ir pusės, ir kilometro atstumu. Todėl kenkėjų efektyviai surasti ir laiku atlikti kirtimų praktiškai neįmanoma. Randame didesnius židinius ir juos kertame“, – pasakojo miškininkas.
Žmogaus pastangomis visiškai sunaikinti šį kenkėją, M. Ivanausko nuomone, neįmanoma. „Kol kas gali sunaikinti tik gamta“, – sakė M. Ivanauskas.
Taip pat efektyvūs kirtimai žiemą, kai vabalai žiemoja ir neskraido, įsikūrę medžių lajose. Tuomet juos aptikus ir sunaikinus, žūsta ir motininė, ir jaunoji karta. „Tokiu atveju jų skaičius mažėja“, – sakė M. Ivanauskas.
Lietuvoje kol kas neatliekami sanitariniai plyni kenkėjo pažeistų miškų kirtimai. Daugiausia kertami pavieniai atrinkti medžiai ir nedideli iki 0,5 ha ploto židiniai.
Privačių miškų savininkams sunkiau
Kovą su viršūniniu žievėgraužiu apsunkina tai, kad būtina per dvi savaites nuo matomų požymių pasirodymo užpultus medžius iškirsti, medieną išvežti, o kirtimo atliekas sudeginti arba susmulkinti ir įterpti į dirvą. Insekticidų naudojimas apdorojant kirtimo atliekas ir medieną naudos neduoda. Jeigu pralaukiama daugiau kaip dvi savaites, vabalai išskrenda iš žuvusios pušies ir apsigyvena sveikame medyje.
Šakoms smulkinti reikia specialios kirtimo atliekų smulkinimo ir mulčiavimo technikos. Valstybinių miškų valdytojai ja disponuoja, o dažnam privačių miškų savininkui ji neįkandama, nors kenkėjai vienodai puola ir privačius, ir valstybinius miškus.
Dalis privačių miškų savo pareigas vykdo laikydamiesi sanitarinių miško apsaugos taisyklių, bet nemažai miško savininkų Lietuvoje negyvena, juos Valstybinei miškų tarnybai ne visada pavyksta rasti.
