Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


ES IR RUSIJA
ES sankcijos Rusijai – pirstelėjimas, nuo kurio Kremlius vis dėlto surauks nosį?
Evaldas Labanauskas, specialiai IQ iš Briuselio
Scanpix

Europos Sąjunga parodė vienybę ir politiškai sutarė dėl sankcijų Rusijai, tačiau atsakas į 12 tūkst. protestuotojų areštus, o svarbiausia – į ES diplomatijos vadovo ir viso bloko pažeminimą Maskvoje atrodo kaip pirstelėjimas, nes sankcijos bus taikomos tik 4–6 žmonėms. Tiesa, tarp jų – ypač artimi Vladimirui Putinui asmenys.

„Žingsnis yra itin simboliškas“

„Norint įvesti sankcijas, reikia aiškių įrodymų, kad asmuo tiesiogiai dalyvavo įvykiuose, kuriuos svarstome (...). Mes negalime taikyti sankcijų vien dėl to, kad kažkas mums nepatinka“, – po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo Briuselyje pirmadienį vakarop tarsi bandė išaiškinti, tarsi teisinosi ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis.

Prieš tai jis pasidžiaugė, kad reaguojant į įvykius, susijusius su Aleksejaus Navalno teismu ir po to sekusiu susidorojimu su protestuotojais, „politinis susitarimas pasiektas“ ir realiai sankcijos įsigalios gal net per savaitę, bet kuriuos asmenis palies sankcijos, neįvardino.

„Šios dienos Užsienio reikalų tarybos žingsnis yra itin simboliškas – ES gali reaguoti ir greitai, ir vieningai“, – pranešime spaudai cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Trys A. Navalno bendražygių žinutės ES

Susitarimas dėl sankcijų Rusijai nebuvo netikėtumas. Dar praėjusią savaitę buvo aišku, kad taip nutiks.

Tiesa, Lietuvos iniciatyva Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvakarėse į Briuselį atvyko A. Navalno štabo vadovas Leonidas Volkovas ir Antikorupcijos fondo vadovas Ivanas Ždanovas, kurie sekmadienį susitiko su užsienio reikalų ministrais, ambasadoriais bei ES institucijų atstovais.

Panašų „triuką“ Lietuvos diplomatija panaudojo praėjusį rudenį, kai atsivežė į Briuselį baltarusių opozicijos lyderę Svetlaną Cichanouskają, nes tuomet buvo svarstomos sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui. Tačiau tada ES Užsienio reikalų tarybos susitikimas baigėsi be rezultatų.

Šį kartą, regis, pasisekė labiau.

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje A. Navalno bendražygiai teigė, kad norėjo ES perduoti tris pagrindines žinutes: pirma, A. Navalno teismai – ne tik asmeninis V. Putino kerštas, bet ir pasiruošimas rudenį vyksiantiems Dūmos rinkimams; antra – būtinos sankcijos V. Putino aplinkos oligarchams (Romanui Abramovičiui, Genadijui Timčenkai, Ališerui Usmanovui ar broliams Roterbergams); trečia – bandyti statyti tiltus su V. Putino režimu, kaip mėgsta kalbėti vakariečiai, yra nelogiška, nes jis vis tiek nesilaiko savo susitarimų.

Pagal vienus pranešimus į sankcijų sąrašus papuolė šeši, pagal kitus – keturi Kremliaus pareigūnai. 

Sunku būtų pasakyti, kad A. Navalno bendražygiai buvo išgirsti. Pagal vienus pranešimus į sankcijų sąrašus papuolė šeši, pagal kitus – keturi Kremliaus pareigūnai. Tarp jų minimi Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, Nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas, generalinis prokuroras Igoris Krasnovas, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos direktorius Aleksandras Kalašnikovas. Rusijos oligarchų nėra tarp minimų, nors ir labai įtakingų šių asmenų.

„Oligarchai yra finansinė politinių represijų dalis. Jie dirba kartu: oligarchai – V. Putino draugai tapo tokie turtingi, nes šalyje vykdomos politinės represijos, nes nėra nepriklausomų teismų, sąžiningų rinkimų, laisvos žiniasklaidos ir t. t. Tuo pat metu jie finansuoja režimą, kuris įtvirtina, kad nebūtų nepriklausomų teismų, sąžiningų rinkimų ir laisvos žiniasklaidos. Šių dviejų dalių negali atskirti. Tarkime, G. Timčenka tiek pat prisidėjęs prie politinių represijų, kiek ir A. Bastrykinas ar V. Zolotovas“, – IQ teigė A. Navalno štabo vadovas L. Volkovas ir pridūrė, kad pagal europietišką logiką yra skirtumas tarp pareigūnų ir oligarchų, bet pagal rusišką nėra tokio dalyko.

Kiek anksčiau, minėtoje spaudos konferencijoje, jis sakė, kad jeigu į sankcijų sąrašą bus įtraukta „tik 10 Kremliaus pareigūnų, kurie nevyksta į užsienį ir neturi užsienyje lėšų, tada tikrai jos nebus labai skausmingos“.

Asmeniniai V. Putino draugai

Pasak šaltinių, Baltijos valstybių, kurios rengė sankcijų pasiūlymą, juodajame sąraše buvo daugiau nei keturi Rusijos pareigūnai.

Be to, esą tai ypač artimi Rusijos prezidentui žmonės. Tarkime, V. Zolotovas 13 metų asmeniškai buvo atsakingas už V. Putino apsaugą, taip pat buvo vienas iš jo dziudo partnerių. Jis vadovauja ne kam kitam, o V. Putino asmenine kariuomene vadinamai Rusijos nacionalinei gvardijai, kuri aktyviai dalyvauja protestų malšinimuose.

2018 m. A. Navalnas su bendražygiais atliko tyrimą ir nustatė, kad V. Zolotovo šeimai priklauso keletą prabangių valdų, esančių Maskvoje, aplink ją arba kituose Rusijos regionuose, kuriuos jis įsigijo už „vogtus pinigus“ (mažiausiai 29 mln. JAV dolerių iš tos pačios Nacionalinės gvardijos). Tais pačiais metais skelbta, kad, skirtingai nei senelis, V. Zolotovo anūkas mėgaujasi prabangiu gyvenimu Londone.

A. Bastrykinas – V. Putino studijų draugas tuomečiame Leningrado universiteto Teisės fakultete, taip pat artimas bendražygis. A. Navalnas dar 2012 m. pranešė, kad A. Bastrykinas turi nekilnojamojo turto Čekijoje ir net gavo leidimą gyventi ten. Beje, A. Bastrykinas nuo 2017 m. neįleidžiamas į Lietuvą (į JAV ir Jungtinę Karalystę – taip pat) pagal Magnickio sąrašą, kaip esą konkrečiai prisidėjęs prie advokato Sergejaus Magnickio nužudymo. Tačiau tai jam netrukdo, pasak opozicinės Rusijos žiniasklaidos, už Rusijos mokesčių mokėtojų pinigus sutikti Naujuosius metus ES narės Suomijos ežerų kurorte Kuopijuje.

Tiek V. Zolotovas, tiek A. Bastrykinas į valdžią atėjo kartu su V. Putinu ir yra kaltinami artimais ryšiais su Rusijos nusikalstamu pasauliu.

Generalinis prokuroras I. Krasnovas – kitos kartos atstovas, o išgarsėjo ir sulaukė paaukštinimo, kai vadovavo 2015 m. įvykdyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo tyrimui, kurio rezultatai kelia labai daug klausimų. Mažiausiai žiniasklaidoje pagarsėjęs yra Federalinės bausmių vykdymo tarnybos direktorius A. Kalašnikovas.

Apie „Nord Stream 2“ – tik G. Landsbergis

Jei ES šalių narių atstovams pavyks susitarti ir dėl sankcijų „techninės pusės“ (pavyzdžiui, tų pačių pavardžių sąraše) ir nepasikartos Baltarusijos atvejis, kai Kipras dėl savo interesų blokavo sankcijas A. Lukašenkos režimui, nors dėl to „politiškai“ buvo sutarę ES valstybių vadovai, tuomet minimų asmenų turtas ES bus įšaldytas (jei tokio turi savo vardu), jiems bus draudžiama atvykti.

Apie tolesnius veiksmus ar rimtesnes sankcijas Briuselyje niekas nekalba. Tiesa, Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis užsiminė apie prieštaringai vertinamą Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.

Įtakingiausia ES narė Vokietija pasiryžusi užbaigti dujotiekio projektą ir ne kartą sakė, kad esą „nereikia painioti A. Navalno ir verslo“.

„Suteikim V. Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim „Nord Stream 2“ dujotiekį“, – ES ministrams teigė G. Landsbergis.

Abejotina, ar kolegos šiuos žodžius priėmė rimtai. Pasak šaltinių, šios temos tiesiogiai daugiau niekas neminėjo. Mat „Nord Stream 2“ tiesimas jau pasiekė finišo tiesę. Įtakingiausia ES narė Vokietija pasiryžusi užbaigti projektą ir ne kartą sakė, kad esą „nereikia painioti A. Navalno ir verslo“.

Taip pat ES Užsienio reikalų taryboje nutarta padidinti paramą tiems, kurie yra įsitraukę į politinių ir pilietinių laisvių gynybą Rusijoje.

A. Navalno bendražygiai, pabendravę su ES atstovais, teigė, kad labai dažnai sulaukė klausimų, ar jiems reikia finansinės paramos. L. Volkovas kategoriškai atmetė tokį pasiūlymą, nes pagal Rusijos įstatymus tuomet jie taps „užsienio agentais“, o ir be to jiems užtenka ir pinigų, kuriuos jiems suaukoja Rusijos piliečiai.

2021 02 23 09:59
Spausdinti