Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 20 d.
NERAMUMAI SAHELYJE
Malio karinis perversmas: kas atsitiko ir kodėl tai svarbu?
IQ
Scanpix
Malio karinė chunta.

Antradienį linksmai nusiteikusios minios mojuodamos vėliavomis rinkosi į Malio sostinės Bamako gatves ir šventė, gyventojų nuomone, naują šalies istorijos etapą – po nesąžiningais laikomų rinkimų ir ne vieną savaitę besitęsusių protestų kariuomenės suimti prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita ir premjeras Boubou Cisse buvo priversti atsistatydinti.

Ketvirtadienį buvo įsteigta nauja karinė chunta, pasivadinusi Nacionaliniu žmonių išsigelbėjimo komitetu, kuri pažadėjo artimiausiu laiku suorganizuoti naujus rinkimus ir sugrąžinti žmonėms pasitikėjimą valdžia.

Nors Malis ilgai buvo laikomas spalvingos Afrikos demokratijos pavyzdžiu, ši valstybė į pasaulio žiniasklaidos antraštes dažniau patekdavo dėl šalyje nerimstančio terorizmo.

Tačiau portalas „Euronews“ klausia, ką šis karinis perversmas reikš Malio gyventojams ir kodėl mes turėtume skirti šiam įvykiui daugiau dėmesio?

Nestabilus regionas

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje ES Tarybos vadovas Charlesas Michelis teigė, kad įvykiai Malyje gali turėti „destabilizuojantį poveikį visam regionui“.

„Esame labai susirūpinę ten vykstančiais pokyčiais. Manome, kad regiono ir Malio stabilumas, kova su terorizmu turi būti absoliutus prioritetas, taip pat ragintume kuo skubiau išlaisvinti kalinius ir sugrąžinti teisinę tvarką“, – teigė Ch. Michelis.

„Taip pat tikime, kad turėtume toliau stiprinti kooperaciją su įvairiomis Afrikos institucijomis, kad rastume sprendimą, kuris atitiktų Malio žmonių poreikius“, – pridūrė Tarybos vadovas.

Ch. Michelis nėra vienintelis, susirūpinęs esama situacija. Karinis perversmas, tikėtina, iš tiesų paveiks viso Sahelio regiono stabilumą Vakarų Afrikoje. Blogėjanti saugumo padėtis kelia nerimą tiek ES, tiek JAV ir arabų pasauliui ypač dėl to, kad susidarysiantis galios vakuumas gali puikiai pasitarnauti islamo ekstremistams, kurių pozicijos Malyje ir taip gan stiprios.

Prancūzijos „amžinasis karas“

Prancūzija, kuri yra viena iš labiausiai įsitraukusių į Sahelio regione vykstančias antiteroristines operacijas, suinteresuota tuo, kas vyksta jos buvusioje kolonijoje.

1960 m. nepriklausomybę iškovojęs Malis ilgą laiką brangino savo demokratinius principus. Tačiau nuo 2012 m. valstybėje įvykusio karinio perversmo šalį pradėjo drebinti besikartojantys susirėmimai su islamo ekstremistais.

Su ISIS ir „Al Qaeda“ siejamiems džihadistams pavyko užimti ne vieną šiaurinėje šalies teritorijoje esantį miestą ir įvesti griežtą šariato teisę, pradedant nuo istorinių objektų sunaikinimo iki prievartinio moterų ištekinimo.

2013 m. prasidėjusi Prancūzijos karinė intervencija padėjo teroristus išvaryti iš didesnių miestų ir miestelių, tačiau per 7 metus nepavyko iki galo pažaboti šios grėsmės. Tai Paryžiui kainuoja: 5 tūkst. nuolat dislokuotų karių, 47 žuvusieji, o šis konfliktas vadinamas Prancūzijos „amžinuoju karu“.

Be Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir JAV karinių išteklių valstybei stabilizuoti, JT per metus išleidžia apie 1 mlrd. eurų, kad išlaikytų ten esančius 15 tūkst. karių.

Šiuo metu daugiau nei pusė Malio teritorijos yra užimtos ginkluotų džihadistų grupuočių, o jų įtaka persismelkia ir į kaimynų Nigerio bei Burkina Faso teritorijas.

Karas valdžios kontroliuojamose teritorijose dar labiau paaštrino vidaus konfliktus pačioje Malio visuomenėje ir atskleidė ilgai slėptą korupciją aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tai itin supykdė daugelį šalies piliečių.

Dabartinis po 8 metų įvykęs antrasis karinis perversmas labai panašus į pirmąjį. Manoma, kad dabartinė karinė chunta buvo suformuota tuose pačiuose barakuose kaip ir 2012 m.

Prastėjanti maliečių padėtis

Nors daugeliui Europoje ir likusiame pasaulyje situacija Malyje atrodo tolima, šalyje vykstantis karas su terorizmu turi gerokai skaudesnių padarinių vietos gyventojams.

„Karinis perversmas Malyje yra dalis ilgų metų konflikto ir smurto visame Sahelio regione, įstūmusiame milijonus į kritinę situaciją“, – teigė Raudonojo Kryžiaus delegacijos Malyje vadovas Klausas Spreyermannas.

Krizė, kurios kulminacija buvo dabartinės valdžios prievartinis nuvertimas, yra gerokai aštresnė dėl daugybės veiksnių, tarp kurių yra ir koronaviruso pandemija.

„Smurtas tragiškai eskalavosi per COVID-19 pandemiją, gyventojams mirštant ar prievarta juos išvarant iš namų, kai 18 proc. sveikatos priežiūros institucijų, iš kurių 90 proc. yra šiaurinėje šalies dalyje, buvo sunaikinta per karą“, – pridūrė K. Spreyermannas.

Nors 2013 m. prezidentas I. B. Keita rinkimus laimėjo turėdamas milžinišką gyventojų palaikymą, dabar daugelis jo valdžia paprasčiausiai nepasitiki.

2018 m. prezidento rinkimuose prireikus antrojo turo, maliečiai kaltino jį taip ir nesugebėjus ištesėti pažado sunaikinti korupciją šalyje, o per kovą vykusius parlamento rinkimus jis buvo apkaltintas manipuliacijomis, nulėmusiomis jo partijos pergalę.

„Šiauriniame ir centriniame Malyje žmonės jau ilgus metus kenčia nuo konfliktų ir klimato krizių, dažnai priverčiančių palikti namus ir griaunančių jų gyvenimus, – tvirtino Raudonojo Kryžiaus atstovas. – Jų poreikiai turi būti nepamiršti. Tai valdžios atsakomybė jiems padėti, nesvarbu, kaip pasikeis valdžia Bamake.“

2020 08 24 05:28
Spausdinti