Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 20 d.
PAREIŠKIMAS
ES lyderiai sutarė dėl sankcijų Baltarusijai, perspėjo Turkiją
BNS
Scanpix
ES lyderiai.

Įveikę Kipro prieštaravimus, Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė skelbti sankcijas Baltarusijai dėl politinės krizės ir griežtai perspėti Turkiją dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.

Šis sprendimas atveria kelią paskelbti kelionių draudimus ir turto įšaldymą maždaug 40 Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, kuriems priskiriama atsakomybė už prezidento rinkimų klastojimą ir represijas prieš protestuotojus, atžvilgiu.

ES šalys jau buvo priėmusios principinį sprendimą paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokavo Kipras, reikalavęs imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.

Viršūnių susitikimo pareiškime, kurį pavyko parengti po daugiau nei šešias valandas trukusių diskusijų, 27 šalių vadovai perspėjo Ankarą, kad jai gali būti „nedelsiant“ paskelbtos sankcijos, jei ji toliau tęs dujų žvalgymą Kipro vandenyse. Šio pareiškimo pakako, kad Kipras atšauktų savo veto atskiroms sankcijoms dėl krizės Baltarusijoje, dėl kurių buvo ilgai delsta. Pareigūnai sako, kad jos įsigalios penktadienį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis patvirtino, kad paties A. Lukašenkos nėra asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąraše. „Ne, Lukašenkos dabartiniame sąraše nėra, tačiau, žinoma, seksime situaciją ir įvykius“, – po susitikimo su ES lyderiais kalbėjo Ch. Michelis.

Autoritarinis prezidentas įtrauktas į Jungtinės Karalystės ir Kanados Minskui kiek anksčiau paskelbtų sankcijų sąrašus. Baltarusijoje jau beveik du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Perspėjimas Ankarai

Pirmąjį dviejų dienų Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimo vakarą dominavo sudėtingi bloko ryšiai su Turkija, kuri yra įsitraukusi į pavojingą jūrų ginčą su Graikija ir Kipru.

Lyderių pareiškime Ankarai siūloma glaudesnių ryšių ir geresnės prekybos perspektyva, jei ji įsipareigos „sąžiningai tęsti dialogą ir susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų“. Tačiau jame perspėjama, kad ES yra pasirengusi taikyti sankcijas – galbūt įtraukdama plataus masto ekonomines priemones – jei Turkija tęs tai, ką Briuselis laiko neteisėtu Kipro vandenų pažeidimu.

„Atsinaujinus tokiems Ankaros veiksmams, ES naudosis visomis savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis. Mes turime priemonių rinkinį, kurį galime nedelsdami pritaikyti“, – viršūnių susitikimo pirmosios dienos pabaigoje žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tačiau ankstesni ES perspėjimai ir sankcijos asmenims, dalyvaujantiems žvalgyme, praktiškai neatgrasė Ankaros, o galutiniame pareiškime stinga skubių veiksmų, kurių reikalavo Nikosija.

R. T. Erdoganas žada išlaikyti „ryžtingą požiūrį“

Prieš ES viršūnių susitikimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo parlamentui pareiškė, kad Bendrija padarė save „išlepintų graikų ir Kipro graikų administracijos įkaite“. Jis pažadėjo išlaikyti savo „ryžtingą požiūrį“.

ES lyderiai sutarė „atidžiai stebėti įvykius“ Viduržemio jūros rytuose ir grįžti prie šio klausimo kitame susitikime gruodžio mėnesį. Nepaisant didėjančios įtampos su R. T. Erdogano vyriausybe, ES nesiryžta atstumti svarbios kaimynės, NATO narės, kuri suvaidino svarbų vaidmenį užbaigiant 2015–2016 metų migrantų krizę Senajame žemyne.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu norėjo pabrėžti, kad santykių gerinimo galimybės išlieka. „Mes taip pat norime įgyvendinti šią pozityvią darbotvarkę, nes suprantame strateginių santykių su Turkija svarbą, nepaisant visų skirtumų“, – sakė ji.

Įtampa tarp Turkijos ir Graikijos šiek tiek sumažė: abi pusės sutiko atnaujinti ilgai įstrigusias derybas, o ketvirtadienį NATO būstinėje įkūrė karinę „karštąją liniją“, kad išvengtų netyčinių susirėmimų rytinėje Viduržemio jūros dalyje. ES vadovai palankiai įvertino šiuos veiksmus ir paragino „išlaikyti ir plėsti“ tokias pastangas. Derybas dėl Turkijos dar labiau apsunkino įtarimai dėl Ankaros kišimosi į konfliktą Kalnų Karabache, kur, įsiplieskus naujiems susirėmimams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, žuvo beveik 130 žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė turįs informacijos, jog Kalnų Karabache Azerbaidžano pusėje veikia Sirijos džihadistų kovotojai, ir pareikalavo, kad Turkija tai paaiškintų. „Peržengta raudona linija, tai – nepriimtina, – kalbėjo E. Macronas. – Raginu visas NATO partneres pripažinti, kad toks NATO narės elgesys egzistuoja.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 02 09:02
Spausdinti