Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 25 d.
APLINKOSAUGA
ES lyderiai gruodį spręs dėl ambicingesnio klimato apsaugos tikslo
BNS
Unsplash

 Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį paskelbė, kad dėl ambicingesnio klimato apsaugos tikslo 2030 metams spręs per viršūnių susitikimą gruodžio mėnesį, tad lieka daugiau laiko vieningam atsakui į klimato kaitą parengti.

Ambicingus tikslus dėl klimato remia didžiosios ES ekonomikos, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, taip pat daugelis didžiųjų kompanijų, tačiau jiems nepritaria nuo anglių vis dar priklausomos rytinės bloko narės.

Briuselyje susitikę 27 lyderiai sakė, kad grįš prie šio klausimo „siekdami susitarti dėl naujo taršos mažinimo tikslo 2030 metams“, sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Pagal Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus ES yra pažadėjusi iki 2050 metų tapti neutrali klimato atžvilgiu – į atmosferą išleisti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jų sugaudyti arba už jas kompensuoti.

Tačiau dabartinis tarpinis tikslas 2030 metams – taršos anglies dvideginiu sumažinimas 40 proc. palyginti su padėtimi 1990 metais – yra nepakankamas šiam galutiniam tikslui pasiekti.

Todėl Europos Komisija pasiūlė bent 55 proc. tikslą 2030 metams, o Europos Parlamentas nuėjo dar toliau ir pasiūlė 60 procentų.

Vokietija, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, nusprendė atidėti galimą susitarimą gruodžio 10-ąją įvyksiančiam viršūnių susitikimui.

Vienuolika šalių, tarp jų Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai, trečiadienį paskelbtame bendrame laiške išreiškė paramą sumažinimui „bent 55 procentais“.

Tačiau prieštarauja kelios Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, kuri tebėra labai priklausoma nuo anglių ir atsisako įsipareigoti pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

„Jei tai medianinis tikslas visai ES, problemos nėra: kai kurios šalys gali labiau sumažinti [savo taršą]. Bet mes, Čekijos Respublika, to nepasieksime“, – ketvirtadienį sakė čekų premjeras Andrejus Babišas.

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas atkreipė dėmesį į ekonominius kaštus jo šalies kasybos sektoriui. „Mūsų preliminarūs apskaičiavimai rodytų, kad sumažinimas 40 procentų yra riba“, – perspėjo jis.

Nesutinkančios valstybės tikriausiai prašys papildomo finansavimo per ES Teisingos pertvarkos fondą.

„Visos valstybės narės dalyvaus šiose pastangose, atsižvelgdamos į nacionalines ir teisingumo bei solidarumo aplinkybes“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 16 10:45
Spausdinti