Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 28 d.
CEREMONIJA
Dohoje prasidėjo istorinės Afganistano taikos derybos
BNS
Unsplash
Doha.

Dohoje šeštadienį prasidėjo istorinės taikos derybos tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano, kuriomis siekiama užbaigti 19 metų trunkantį karą, pranešė korespondentai.

Kataro užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani pradėjo derybas per ceremoniją viename prabangiame Dohos viešbutyje. Ceremonijoje dalyvavo JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir Vašingtono specialusis pasiuntinys Afganistanui Zalmay Khalilzadas.

M. Pompeo per atidarymo ceremoniją paragino abi šalis būsimų kartų labui „pasinaudoti galimybe“ pasiekti taiką. „Neabejotinai artimiausiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais stosime prieš daugelį iššūkių šiose derybose. Prisiminkite, kad veikiate nė tik dėl šios afganistaniečių kartos, bet ir dėl būsimų kartų, dėl savo vaikų ir vaikaičių“, – pabrėžė jis.

Šios diskusijos yra svarbios siekiant ilgalaikės taikos, kuri taip pat sudarys sąlygas po beveik 19 metų išvesti iš Afganistano JAV ir NATO pajėgas.

Abi šalys bandys spręsti sunkius klausimus, tarp kurių yra nuolatinio ugnies nutraukimo sąlygos, moterų ir mažumų teisės, dešimčių tūkstančių Talibano kovotojų ir karo vadams lojalių grupuočių – taip pat ir susijusių su vyriausybe – nuginklavimas. Afganistano vyriausybės vyriausiasis derybininkas prasidėjus ceremonijai padėkojo Talibanui už „norą derėtis“.

„Galiu jums užtikrintai pasakyti, kad mūsų šalies istorija šią dieną prisimins kaip karo ir mūsų žmonių kančių pabaigą“, – sakė buvęs ministras Abdullah Abdullah. Jis paragino susitarti dėl „humanitarinio ugnies nutraukimo“. „Turime kuo greičiau sustabdyti smurtą ir susitarti dėl ugnies nutraukimo. Norime humanitarinio ugnies nutraukimo“, – sakė A. Abdullah, pirmininkaujantis Aukštajai nacionalinio susitaikymo tarybai.

„Islamo sistema“

Talibano derybininkas savo ruožtu pakartojo savo judėjimo reikalavimą, kad Afganistanas priimtų „islamo sistemą“. „Noriu, kad visi per savo derybas ir savo susitarimuose atsižvelgtų į islamą ir neaukotų islamo dėl asmeninių interesų“, – sakė Talibano politinis lyderis mula Abdul Ghani Baradaras (Abdul Ganis Baradaras), vienas Talibano įkūrėjų, aštuonerius metus praleidęs Pakistano kalėjime.

Jis pabrėžė norintis „islamo sistemos“ Afganistane. M. Pompeo, kurio dalyvavimu tęsiasi Donaldo Trumpo administracijos diplomatinės veiklos suaktyvėjimas prieš lapkritį įvyksiančius JAV prezidento rinkimus, sakė, kad derybų baigtis priklauso tik nuo afganų, o ne nuo JAV. „Kiekvienam iš jūsų tenka didelė atsakomybė, – dalyviams sakė jis. – Turite galimybę įveikti savo nesutarimus.“

Be minėtų klausimų, per derybas dar turi būti aptarti konstitucijos pakeitimai ir pasidalijimas valdžia. Net tokie iš pažiūros paprasti klausimai kaip šalies vėliava ir pavadinimas – Afganistano Islamo Respublika ar Afganistano Islamo Emyratas – gali atsidurti ant derybų stalo ir kelti aistras.

Tarp vyriausybės paskirtų derybininkų yra keturios moterys, kurios žada išsaugoti moterų teises bet kokiame susitarime dėl valdžios pasidalijimo su Talibanu. Tai apima teisę dirbti, teisę į švietimą ir teisę dalyvauti politiniame gyvenime, kurių moterys neturėjo, kai Afganistaną penkerius metus valdė Talibanas. Talibaną nuo valdžios 2001 metais nušalino JAV vadovaujama koalicija, už tai, kad jis buvo suteikęs prieglobstį „al Qaeda“ lyderiui Osamai bin Ladenui, 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių atakų Jungtinėse Valstijose architektui. Talibano derybininkų komandoje, kuriai vadovauja jų vyriausiasis teisėjas Abdul Hakimas, moterų nėra.

„Taikos didvyriai“

A. Abdullah, kuris sakė, kad šalims nebūtina susitarti dėl visų detalių, pabrėžė, kad jei derybos nulems ilgalaikę taiką, apsaugos Afganistano nepriklausomybę ir padės sukurti islamo principais pagrįstą sistemą, išlaikančią visų žmonių teises, „tuomet abi šalys bus taikos didvyriai“. M. Pompeo perspėjo, kad abiejų šalių sprendimai ir elgesys paveiks JAV pagalbos mastą ir pobūdį. Jis paragino derybininkus gerbti didelę Afganistano įvairovę, įskaitant moteris ir etnines bei religines mažumas.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus, nors politinę sistemą turi pasirinkti patys afganai, JAV yra supratusios, kad geriausiai veikia demokratija ir politinės valdžios rotacija. „Galiu tik paraginti imtis šių veiksmų. Jūs parašysite kitą Afganistano istorijos skyrių“, – pridūrė jis.

Derybos prasidėjo kitą dieną po 19-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose metinių. M. Pompeo sakė, kad JAV niekada nepamirš rugsėjo 11-osios ir kad Amerika sveikina Talibano įsipareigojimą nepriglausti teroristinių grupuočių. Lapkritį perrinkimo sieksiantis JAV prezidentas D. Trumpas labai spaudė užbaigti ilgiausią Amerikos karą ir nori, kad visos užsienio pajėgos iš Afganistano būtų išvestos kitais metais.

Tačiau išsamiam taikos susitarimui pasiekti gali prireikti ne vienų metų. Tai priklausys nuo abiejų šalių noro derinti savo priešingas vizijas šaliai. Vasario mėnesį Vašingtonas ir Talibanas pasirašė susitarimą, atveriantį kelią visų užsienio pajėgų išvedimui iš Afganistano iki  2021 metų gegužės. Savo ruožtu didelę dalį Afganistano kaimo vietovių kontroliuojantis Talibanas suteikė saugumo garantijų ir pažadėjo surengti derybas su Kabulu, pasibaigus ilgam apsikeitimo belaisviais procesui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 09 12 12:51
Spausdinti