Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 28 d.
ŠKOTIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖ
Besitvarkydamos su COVID-19 Anglija ir Škotija pasuko skirtingais keliais. Tai gali privesti iki skyrybų
IQ
Scanpix
B. Johnsonas ir N. Sturgeon.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį besilankydamas atokiame Škotijos šiaurėje esančiame Orknio salyne pareiškė, kad šis vizitas įrodo jo įsipareigojimą išsaugoti šalies vienybę, pranešė portalas CNN.

„Sąjunga yra fantastiškai stipri institucija – ji padėjo mūsų valstybei iškęsti karšta ir šalta, – teigė B. Johnsonas. – Manau, kad žmonės iš tiesų nori išvysti visą valstybę vėl susigrąžinant stiprybę kartu, ir mes tai stengsimės įgyvendinti.“

Galbūt ir kartu visais, tačiau tik ne su Škotijos lydere. Pirmam šių metų vizitui į Škotiją B. Johnsonas pasirinko retai apgyventą salyną, esantį šimtus kilometrų nuo Škotijos politinio centro Edinburge. Jis nesusitiko su Škotijos faktine vadove, pirmąja ministre Nicola Sturgeon.

Ir tam gali būti gera priežastis. Nors Škotija smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, N. Sturgeon populiarumas tik kilo didžiąja dalimi dėl kiek atsargesnės nei kaimynų anglų pozicijos dėl karantino priemonių. Škotijos nepriklausomybės, pirmosios ministrės esminio politinio tikslo, palaikymas taip pat išaugo.

O B. Johnsono reitingai smarkiai krito, Anglijai atveriant savo ekonomiką kiek chaotiškiau nei šiaurinė JK dalis. Būtent todėl jo vizitą Škotijoje galima laikyti bandymu įgyti bent truputį politinio kapitalo šiauriau nuo Adriano sienos.

Skirtingi veiksmai

Viena iš daugelio per pandemiją JK išmoktų pamokų tai, kaip smarkiai gali skirtis šalies politinių lyderių valdymo stilius.

B. Johnsonas, nors ir išsilavinimą gavęs vienose prestižiškiausių Anglijos švietimo įstaigų, visą savo karjerą pastatė ant paprasto nenuoramos įvaizdžio. Būtent tokia stategija labai praverčia norint pasifotografuoti – puikus pavyzdys yra nevykęs bandymas 2012 m. olimpinių žaidynių metu nučiuožti lynu. Tačiau akivaizdu, kad ši strategija nelabai suveikia kovojant su pasauline pandemija.

Dar prieš tai, kai pats B. Johnsonas užsikrėtė COVID-19, kreivai šypsodamasis žurnalistams pareiškė, kad neseniai lankėsi ligoninėje ir „visiems ten esantiems pacientams paspaudė rankas“.

Premjeras pajuokų sulaukė ir dėl painios rekomendacijos dėl ekonomikos atvėrimo po karantino. Gegužės 10 d. B. Johnsonas britams pareiškė, kad, jei jie negali dirbti iš namų, turėtų būti „paraginami grįžti į savo darbo vietas“, tačiau būti „atsargūs“.

Dėl tokių „kliurkų“ N. Sturgeon nebuvo sužavėta. „Nežinau, ką reiškia tas pasakymas „būti atsargiems“, – tuo metu tvirtino pirmoji ministrė ir pridūrė, kad JK vyriausybė geriau nevartotų tokio šūkio Škotijoje.  

Kai B. Johnsono vyriausybė paskelbė naujas taisykles, leidžiančias piliečiams vykti į tam tikras valstybes, nereikalaujant po to izoliuotis, N. Sturgeon šį sprendimą pavadino „chaotišku“. Skirtingai nei Dauningo gatvė, ji neleido panaikinti apribojimų atvykstantiems iš Ispanijos.

Kita sfera, kurioje išsiskyrė Londono ir Edinburgo pozicijos – veido kaukių naudojimas. N. Sturgeon veido kaukių nešiojimą parduotuvėse padarė privalomą dviem savaitėmis anksčiau, nei panaši politika buvo įvesta Anglijoje. Languota N. Sturgeon veido kaukė tapo simboliu.  

B. Johnsonas nesipriešino kaukėms kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau dažniau buvo matomas be jos net ir uždarose patalpose. Premjero vizitas Orknyje sukėlė ir smulkų protestą – vienas žmogus sušuko politikui: „Kur tavo kaukė, Borisai?“

Galios suvokimas

Negyvenantiems Jungtinėje Karalystėje (o dažnai ir gyvenantiems) valdžios galių pasiskirtymas atrodo gan painus. B. Johnsonas yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės premjeras, tačiau nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio didžioji politinės galios dalis buvo atiduota JK sudėtyje esantiems regionams – įvykdyta decentralizacija.

Tad daugelį klausimų, susijusių su Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos sveikatos priežiūra, švietimu ir susisiekimu priima ne valdžia Londone, bet Edinburge, Kardife ir Belfaste. Nebėra neįprasta išgirsti apie  Londono paskelbiamą kokią nors naują didingą politiką ir galiausiai sulaukti paaiškinimų, kad naujos taisyklės galios tik Anglijoje.

„Tai pats svarbiausias metas, kada ši decentralizacija yra labiausiai akivaizdi paprastiems piliečiams“, – teigė Škotijos nepriklausomybės tendencijas stebintis Markas Diffley.

Toks požiūris palaikomas ir Škotijos sostinės gatvėse.

„Londonas yra per daug nepastovus, nuolat keičiantis savo nuomonę ir nežinantis, ką nori padaryti, – teigė 58-erių Edinburgo gyventoja Karen Miele. – Ar jie nori padėti žmonėms? Ar jie nori prioritetą teikti ekonomikai? Ar jiems tiesiog nerūpi nė vienas? Net nežinau, jie šiuo metu daro.“

Linlitgou gyvenantis 21-ų Andrew MacDonaldas teigė, kad N. Sturgeon tikrai „pakilo“ per pandemiją.

„Manau, kad Nicola padarė gerą dalyką atsitraukdama nuo politikavimo ir pasitikėdama pirmiausia mokslo pateikiamomis rekomendacijomis“, – teigė jaunuolis.

Nors į karantiną buvo nueita skirtingai, COVID-19 atvejų skaičius bent kol kas nelabai išsiskyrė. Iš tiesų mirtingumas Škotijoje yra tik vos vos mažesnis nei Anglijoje. 100 tūkst. gyventojų tenkančių mirties nuo koronaviruso atvejų skaičius Škotijoje siekia 77, o Anglijoje – 88.

„Raikalavimų skirtumai yra svarbūs, bet taip pat reikšmingas ir šių pokyčių suvokimas visuomenėje“, – teigė Edinburgo universiteto viešosios sveikatos profesorė Linda Bauld.

Augantis nepriklausomybės noras

Pagrindinis klausimas N. Sturgeon ir didžiausia B. Johnsono baimė – ar šis teigiamas susitvarkymo su pandemija požiūris pavirs politiniu Škotijos nepriklausomybės palaikymu – svarbiausiu Škotijos nacionalinės partijos (SNP) politiniu tikslu.

Pastarąjį kartą, kai škotai formaliai balsavo dėl savo nepriklausomybės 2014 m., 10 proc. skirtumu buvo nuspręsta neatsiskirti nuo likusios JK. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė. 2015 m. JK parlamento rinkimuose SNP savo atstovų skaičių pasididino nuo 6 iki 56  vietų ir pralaimėjo tik 3 Škotijos rinkimų apygardose. Škotai 2016 m. taip pat gan akivaizdžiai balsavo prieš „Brexitą“.

Stratklaido universiteto tyrėjas Johnas Curtice’as portalui BBC teigė, kad nepriklausomybės palaikymas auga jau maždaug metus ir net tose gyventojų grupėse, kurios balsavo už „Brexitą“.

Naujausios gyventojų apklausos, pasak M. Diffley, „rodo, kad nepriklausomybės palaikymas yra aukščiausias, nei yra buvę per labai labai ilgą laiką“.

Tai rimta problema B. Johnsonui, kurio vadovaujamos politinės jėgos visas pavadinimas yra Konservatorių ir junionistų partija. Lankydamasis Škotijoje politikas tikėjosi pabrėžti vietiniams, ką gero atnešė 300 metų besitęsianti sąjunga su Anglija.

Tačiau konservatorių premjerai istoriškai turėjo labai mažą palaikymą Škotijoje, o N. Sturgeon savo tviterio paskyroje juokavo, kad B. Johnsono vizitas nepadarė jai jokios žalos.

SNP pažadėjo surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės prieš artėjančius Škotijos parlamento rinkimus. Dabar šie planai dėl pandemijos buvo sustabdyti. Tačiau kai kuriems SNP politikams, kaip parlamentarui Tommy Sheppardui, tai tėra laiko klausimas.

„Tie, kurie nori matyti Škotiją nepriklausoma valstybe, kviečia B. Johnsoną apsilankyti Škotijoje kaip įmanoma dažniau, nes kiekvieną kartą nepriklausomybės palaikymas tik didėja“, – teigė politikas.

Pasak T. Sheppardo, radikaliai skirtingas Škotijos ir Anglijos atsakas į pandemiją atvėrė akis daugybei skeptiškai nusiteikusių škotų.

„Jie tai supranta geriau nei bet kada anksčiau. Ir jie galbūt tampa atviresni galimybei, ką nepriklausoma Škotija gali iš tiesų padaryti, jei tik jai kas nors suteiktų politinę galią veikti“, – tvirtino parlamentaras. 

2020 07 27 15:44
Spausdinti