PRENUMERATA KONTAKTAI
Partija, kurios nebus: kodėl D. Grybauskaitė greičiausiai nepasuks A. M. Brazausko keliu
IQ Tema
Kitas kostiumas, ir jau – premjeras (Fotobanko nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 06 25 01:26

Lietuvos ir užsienio žiniasklaida jau keletą mėnesių Daliai Grybauskaitei matuoja kėdes tarptautinėse organizacijose. Ji galėtų sulošti įspūdingą partiją ir vietos politikoje, tačiau vargu ar tam ryšis.

Gegužės viduryje įtakingas leidinys „Politico“ įvardijo D. Grybauskaitę tarp kitų keturiolikos moterų, kurios iš Donaldo Tusko galėtų perimti Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą. Briuselio koridoriuose Lietuvos prezidentė vertinama kaip rimta pretendentė, turinti darbo Europos Komisijoje patirties. Visgi manoma, kad jos neparemtų Višegrado – Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos – ketvertas, partinė nepriklausomybė jai nesukuria užnugario, o amžius neatspindi šviežio oro gūsio, kurio reikia Europai.

Tačiau įsivaizduokime, kad D. Grybauskaitė nusprendžia aktyviai dalyvauti vidaus politikoje ir 2020-ųjų Seimo rinkimuose vesti kurią tradicinę partiją ar naują politinį darinį. Netrūksta priežasčių manyti, kad po rinkimų D. Grybauskaitė be didesnės konkurencijos galėtų užimti Vyriausybės vadovo postą.

Užsienio valstybėse retai pasitaikantis scenarijus nebūtų pirmas toks Lietuvoje. 1998 m. kadenciją baigęs ir iš politikos pasitraukęs Algirdas Mykolas Brazauskas į ją sugrįžo 2001-aisiais. Ministru pirmininku jis tapo istoriniu Lietuvai momentu – 2004 m. šalis prisijungė prie ES ir NATO. Tokiam A. M. Brazausko karjeros vingiui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Liutauro Gudžinsko teigimu, buvo palanki itin svarbi sąlyga – jis tuomet buvo bene įtakingiausios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis.

D. Grybauskaitė tokios prabangos neturi. Nuo pat pirmosios kadencijos pradžios deklaruojanti laisvę nuo bet kokių partinių rėmų, ji nepalaiko šiltų santykių nė su viena politine jėga. „Mes žinome jos charakterį. D. Grybauskaitė nebuvo linkusi į bendradarbiavimą bei kolegiškus santykius su kitais politikais, daugiau nurodinėjo iš viršaus. Toks stilius patiko žmonėms“, – mano L. Gudžinskas. Kita vertus, jis priminė, kad net jei ir A. M. Brazausko kadenciją ministro pirmininko poste būtų galima laikyti sėkminga, kritikos nesugebėjus laiku pasitraukti jam netrūko.

Lauktų pažeminimas

Tačiau net jei suburtų naują partiją, D. Grybauskaitė turėtų aiškiai įvardyti priežastis, kodėl ji galėtų tapti bet kurios politinės institucijos vadove, kodėl vieno ar kito darbo nesugebėjo atlikti prezidento poste. „Pokyčių, atsinaujinimo žinią suformuluoti jai būtų itin sunku“, – teigė L. Gudžinskas. Be to, prezidento rinkimus pralaimėjusi Ingrida Šimonytė yra sukaupusi milžinišką politinę energiją, kurią išlaisvinti palankiausia per ateinančius Seimo rinkimus. Tad dar įdomesnis klausimas, ar D. Grybauskaitė galėtų bendradarbiauti su nauja tautos numylėtine, ar konkuruotų.

Greičiausiai tai liks tik teoriniai pasvarstymai, nes D. Grybauskaitė vengia situacijų, kai nėra užtikrinta savo sėkme ar šalia atsiduria panašios svorio kategorijos lyderis.

Be to, jos oponentai ir politiniai priešininkai, kurių pakankamai įgijo per 10 metų, nepraleistų progos revanšui. „Politikai, kuriuos ji ignoravo, su kuriais sugadino santykius, įgytų visiškai laisvą, legalią galimybę kritikuoti ją kaip tik įmanoma, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. – Ar jai to reikia? Ne, nes tai sužlugdytų visą dabartinę prezidentės reputaciją.“

Pašnekovas pabrėžė, kad D. Grybauskaitės statusas, net ir baigus kadenciją, suteikia itin daug galimybių veikti politiniame lauke nenusižeminus: „Juk užimdama bet kokią poziciją Lietuvos vidaus politikoje iš esmės ji užimtų žemesnį postą nei prezidento. Tai, teoriškai kalbant, yra diskvalifikacija.“

Siekdama to išvengti, D. Grybauskaitė galėtų užsiimti visuomenine veikla. „Fondo sukūrimas būtų prestižinis ir nuo politinės kritikos apsaugantis veiksmas. Ji galėtų skatinti sau palankias pozicijas, skleisti nuomones, formuoti politikos kryptis“, – mano politologas. Autoritetą kadenciją baigianti valstybės vadovė tebeturi ir vargu ar nori jį užstatyti.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...