TEISINĖ VALSTYBĖS PRINCIPAS

Vengrija ir Lenkija blokuoja ES biudžeto patvirtinimą

Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo Europos Sąjungos 2021–2027 metų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, naujienų agentūrai AFP sakė susitikime Briuselyje dalyvaujantys ES diplomatai.

ES PARAMA

„Taupusis penketas“ spaudžia: nurėžtas ES finansavimas inovacijoms, sveikatos apsaugai ir aplinkosaugai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pripažino, kad sprendimai apkarpyti finansavimą kai kurioms svarbioms Europos Sąjungos programoms, patvirtinti bloko lyderių per kelias pastarąsias dienas vykusį derybų maratoną, yra „karti piliulė, kurią reikia praryti“.

ES FINANSAVIMAS

„Skaičių magija“ ES biudžete: kas svarbiausia Lietuvai

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės.

KOMENTARAS

Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniems nei prieš krizę

Kitaip tariant, tai – galimybė, kuria pasinaudojusios įmonės gali netgi tapti stipresnės, negu buvo prieš krizę. Skamba banaliai, bet šis laikotarpis tikrai gali tapti ir galimybių metu. Tokių galimybių pasitaiko retai.

LRT FINANSAVIMAS

Komercinė žiniasklaida Europos Komisijai skundžia LRT finansavimo tvarką

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai pirmadienį apskundė Europos Komisijai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarką. Jie teigia, kad dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją. 

TRANSPORTAS

Girgžda „Rail Balticos" projektas

Trims Baltijos šalims siekiant laiku – iki 2026 m. – baigti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, „kritiškai svarbu“ užtikrinti pakankamą finansavimą tiek dabar, tiek kitoje ES finansinėje perspektyvoje – 2021–2027 m., teigia Lietuvos atstovas. 

ŠVIETIMO SISTEMA

Vyriausybė siūlo keisti mokyklų pavaldumo tvarką

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą.

Moksleiviai lieka ant ledo

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina.

Eilės ir eilutės

Kiek ilgiausiai esate laukę eilėje? Toje, į kurią surikiuoja valstybės įstaigos, išrašo numerėlį, liepia nebumbėti ir apsišarvuoti kantrybe? Leiskite paspėlioti.

ŽINIASKLAIDA

Ombudsmenė M. Smit: „Žiniasklaida turi susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą“

Populistai politikai skatina visuomenės ir žiniasklaidos priešpriešą, žurnalistus laikydami elito atstovais, įsitikinusi Nyderlandų visuomeninio transliuotojo (NPO) ombudsmenė Margo Smit. IQ apžvalgininkę Kotryną Tamkutę ji patikino, kad tai aktualu tiek jos šalyje, tiek visame pasaulyje.

Bronzinis gerovės amžius – gerovės valstybės Lietuvoje galimybės

Net ir nedidinant esamo finansavimo, socialinė sistema turi galimybių tapti efektyvesnė

Alternatyva bankiniam finansavimui

Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos įmonių, ypač NT ir transporto sektoriuose, skundžiasi dėl sunkiau prieinamo bankinio finansavimo ir griežtėjančių skolinimo sąlygų. Nors tebesitęsia žemų ECB palūkanų laikotarpis, naujos verslo paskolos brangsta. Bankų sektoriaus turtas sparčiai auga, blogų paskolų dalis nuosekliai mažėja, o kapitalo pakankamumo rodikliai su kaupu viršija nustatytas normas, tačiau daugėja įmonių (ypač smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV), kurioms palyginti pigūs bankų pinigai tampa sunkiai prieinami.

Bado dieta²: pinigų mokykloms skiriama mažai, bet ir jie nusėda į infrastruktūrą

Lietuvos mokyklas pasiekia per mažai pinigų. Siūlymai juos efektyviau panaudoti taip pat sulaukia pasipriešinimo.

Vėluojančios gerovės Lietuva

Išliekant atotrūkiui tarp didmiesčių ir periferijos, savivaldybės nesulaukia finansinės autonomijos

Mokslo ir verslo tandemas regione – perspektyva, reikalaujanti sutelktų pastangų

Miesto ir regiono plėtros procesai – neatsiejama visos šalies vystymosi dalis. Tad socialiniai ir ekonominiai iššūkiai verčia ieškoti bendrų sprendimo būdų. Geriausių rezultatų galima pasiekti tada, jei visi suinteresuoti veikėjai dirba ranka rankon. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Utena 2018: mokslo ir verslo jungtys“.