PRENUMERATA KONTAKTAI
Pagrindiniai bankai naujai vertina verslo rizikas, smulkieji siūlo simbiozę
Verslas
(Pixabay nuotr.)
Gytis Kapsevičius
2019 07 08 02:05

Bankai pradėjo mažiau skolinti smulkiajam verslui ir atskiriems sektoriams. Kas slypi už tokio elgesio?

Praėjusių metų pradžioje Lietuvos banko atliktoje apklausoje 40 proc. smulkiųjų įmonių atstovų teigė, kad bankai jiems prašytų paskolų nesuteikė. O didelių įmonių segmente ši dalis siekė vos 5 proc.

„Paskolų, kurių vertė neviršija 250 tūkst. eurų, bankai 2018-aisiais suteikė trečdaliu mažiau nei prieš metus, o tendencijos nesikeitė ir 2019 m. pradžioje. Kartu per metus sumenko paskolų mažoms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų, portfelis“, – teigė Lietuvos banko Makroprudencijos analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius.

Smulkusis ir vidutinis verslas įdarbina tris iš keturių šalies darbuotojų. Daugiausia tokių verslų augimą palaiko didėjanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia, tačiau to nepakanka.

Įdomu, jog skolinimas pernai augo tiek gyventojams, tiek verslui. Skolinimas verslui pasistiebė 4,8 proc. ir pasiekė 9,7 mlrd. eurų. Pernai verslui suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 450 mln. eurų.

Tuomet bankai dar noriai skolino transporto ir prekybos sektoriams bei kontroliuojančiosioms bendrovėms. Paskolų portfelis prekybininkams ir transportininkams per metus padidėjo po kiek daugiau nei 100 mln., tačiau pastarojo sektoriaus įmonėms 2019-ieji greičiausiai nebus tokie geri – skundžiamasi sumažėjusiu skolintojų dosnumu.

Vis dėlto vienas ryškiausių atvejų yra prisukta paskolų srovė NT bendrovėms, kurios sudarė didžiausią paskolų įmonėms dalį – 26 proc., be to, bene labiausiai prisidėdavo prie bankų paskolų įmonėms portfelio augimo. Tačiau 2019 m. pirmą ketvirtį joms suteiktų paskolų portfelis buvo 23 mln. eurų mažesnis nei prieš metus.

Reikšmingai paskolų portfelis susitraukė ir energetikos bei IT sektoriuose.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius teigė, kad priimant sprendimus dėl kreditavimo pirmiausia vertinamas įmonės veiklos bei finansų rizikos valdymas, o ne priklausymas konkrečiam sektoriui: „Galime užtikrinti, kad išankstinės nuostatos prieš smulkųjį verslą nėra. Pastebime tendenciją, kad verslo lūkesčiai dėl finansavimo yra labai optimistiški ir finansavimo paklausa auga labai sparčiai.

Rizika kiekvienu atveju vertinama individualiai. Itin svarbūs veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis, o prašomos finansavimo sumos arba įmonės dydis neturi įtakos priimant sprendimą dėl skolinimo.“

Vis dėlto bankų skolinimas verslui apskritai yra sulėtėjęs. Metinis paskolų įmonėms portfelis vis dar auga, bet tempas gerokai mažesnis – 2019 m. kovą jis siekė 1,6 proc., nors dar prieš metus buvo 4,8 proc. 2018 m. įmonėms suteikta beveik ketvirtadaliu mažiau naujų paskolų nei 2017 m., o šių metų pradžioje užfiksuota net 40 proc. sumažėjusi naujų paskolų suma.

Negana to, paskolų įmonėms teikimo sąlygos pastaruoju metu sugriežtėjo. Nuo 2017 m. atmestų verslo paskolų paraiškų dalis pakilo nuo 16 iki 27 proc., o tarp labai mažų įmonių – nuo 40 iki 60 proc.

Dažniausiai bankai teigė griežtinę skolinimo sąlygas trumpojo laikotarpio paskoloms, o kaip pagrindines priežastis vardijo atsargesnį bendros ekonomikos padėties vertinimą, prastesnes įmonių perspektyvas ir padidėjusią užstato riziką.

„Kiekvienas verslo sektorius turi jam būdingų tendencijų ar iššūkių. Pavyzdžiui, transporto įmonėms aktualios Mobilumo paketo keliamos rizikos, žemės ūkio įmonėms daugiau dėmesio tenka skirti finansų valdymo kokybei didinti, priemonėms klimato įtakos poveikiui mažinti. Mažmeninės prekybos įmonėms, prekiaujančioms ne maisto produktais, yra aktuali galima elektroninės prekybos įtaka ir jos plėtojimo kryptys, o statybos įmonėms – projektų pelningumo valdymas“, – vardijo M. Zalatorius.

Krizes prisimenant

Atsižvelgiant į prognozes apie link pabaigos einantį tarptautinį verslo ciklą, paskolų rinkos lėtėjimas gali atrodyti kaip įtartinas ženklas. Visgi kalbinti verslo atstovai niūriomis perspektyvomis kol kas netiki, be to, pastebima, kad šiems pokyčiams gali būti vidinių priežasčių.

Anot J. Markevičiaus, seklesnį verslo finansavimą galėjo lemti ir pastarųjų metų bankų sektoriuje įvykę pokyčiai. Iš rinkos traukiantis „Danske“ bankui, o „Luminor“ persitvarkant, kiti didieji bankai 2018 m. savo rinkos dalį padidino. „Atrodo, kad 2018 m. vyko verslo klientų migracija tarp bankų. Be to, įmonių pasirinkimas kreiptis dėl paskolos tapo labiau ribotas, o štai didieji bankai galėjo selektyviau rinkis klientus. Koncentracija galėjo prisidėti ir prie ūgtelėjusių verslo paskolų palūkanų normų, kurių metinis vidurkis per metus padidėjo nuo 2,3 iki 2,8 proc.“, – sakė Lietuvos banko atstovas.

Be to, bankų sprendimus veikia ir tarptautinių rinkų neapibrėžtumas – pradedant pasauliniais prekybos karais ir galimais „Brexit“ scenarijais, baigiant euro zonos būkle. Kadangi eksportas pastaruoju metu yra vienas Lietuvos ekonomikos variklių, prastėjanti pasaulio ūkio būklė jam darytų neigiamą įtaką.

(Fotobanko nuotr.)

Pastaraisiais metais bankai noriai skolino kiek daugiau nei 12,1 proc. Lietuvos BVP sukuriančiam logistikos sektoriui, tačiau sukrėtimai pasaulio rinkose galėtų lemti atsargesnį bankų požiūrį ir į vežėjus.

Asociacijos „Linava“ generalinis direktorius Mečislavas Atroškevičius tvirtino, kad Europos Parlamento priimtas Mobilumo paketas gali turėti daug įtakos vežėjų verslo plėtrai. „Transporto sektorius visada buvo priskiriamas prie labiau rizikingų, ir kai atsirasdavo kokių nors krizės užuomazgų, jis būdavo vienas pirmųjų, kurį stengtasi apriboti. Tai pajutome ir 2008 m. Lietuvos transporto sektorius ir šalies bankai gyvena toje pačioje erdvėje, todėl mato ir girdi, kad transporto sektoriui kilo grėsmių“, – teigė jis.

Nors šis paketas dar neįsiteisėjęs, jo nuostatos gali sumažinti transporto įmonių Lietuvoje skaičių, nes jas būtų palankiau steigti Vidurio ir Vakarų Europos šalyse. Pasak M. Atroškevičiaus, nors tokio scenarijaus vežėjai nenorėtų, jam išsipildžius įmonės po kurio laiko galėtų gauti finansavimą iš užsienio bankų, ir, jo teigimu, kai kurios taip jau ir daro.

Kaip ir minėta, bankai atsargiau žiūri ir į NT plėtotojus, tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano, kad padidėjęs bankų atsargumas dalijant paskolas NT įmonėms neturėtų būti laikomas artėjančios krizės ženklu. „Turbūt reikia stebėti ir būti jautriems. Bankų jautrumas yra pastebimas, bet nesakyčiau, kad tai signalas. Prieš dešimt metų problema buvo tai, kad niekas į tuos signalus nereagavo, vyko didelis ir triukšmingas vakarėlis. Nuo to laiko matome daugiau pasirengimo – NT plėtotojai prisiėmė daugiau įsipareigojimų, perka sklypus ir daugiau investuoja į projektus patys.“

Kas paduos ranką

Lietuvos banko duomenimis, jau nuo 2015 m. įmonės vis daugiau finansuojasi iš ne bankinio sektoriaus, o apklausos rodo, kad ketvirtadalis bendrovių norėtų naudotis alternatyvaus finansavimo paslaugomis.

„Pastaruosius keletą metų sparčiai didėjo įmonių skolos tiekėjams, arba kitaip – prekybos kreditai, kuriais įmonės, tikėtina, dažniausiai finansuoja apyvartinių lėšų poreikį. Tokių kreditų augimą galima sieti su ekonominio ciklo Lietuvoje pakilimu ir didėjančia įmonių apyvarta, tačiau neatmestina ir tai, kad tokia finansavimosi forma dažnam verslui yra prieinamesnė nei skolinimasis iš bankų“, – sakė J. Markevičius.

Nemaža dalis bendrovių aktyviau naudojosi kitų įmonių teikiamomis paskolomis, taip pat ėmė finansuotis ir skolos vertybiniais popieriais.

M. Statulevičius naujas NT sektoriaus finansavimo galimybes vertina dvejopai. Bankai teigia, jog skolintų daugiau, jei gautų daugiau indėlių, o tai, mano jis, greitai neįvyks. „Dabar kalbama apie projektų obligacijas. Kai kurie statytojai apie tai svarsto. Kitas sprendimas būtų naudotis sutelktiniu finansavimu. Tik yra minusas, kad palūkanos gana didelės – nuo 8 iki 18 proc., todėl įmonės gali skolintis tik trumpam laikotarpiui – projekto pradžiai arba pabaigai“, – sakė M. Statulevičius.

Kaip dar vienas variantas NT rinkai įvardijamas finansavimas iš pensijų fondų. Tačiau į šią sritį Lietuvoje pensijų fondams tiesiogiai investuoti negalima. Pastaruoju metu dėl įstatymų pakeitimo pradėtos diskusijos Finansų ministerijoje.

Mažesnės kredito įstaigos, tokios kaip specializuoti bankai ar kredito unijos, irgi tapo paspirtimi teikiant finansavimą smulkiajam verslui.

Tokios įstaigos neturi išteklių teikti stambias paskolas – didžiausia dalis gyventojų indėlių nusėda į bankuose. Praėjusių metų pabaigoje bendra indėlių suma pasiekė 22,3 mlrd. eurų, nors maksimalus palūkanų augimas neviršija 2 proc., o mažiausios apskritai siekia vos 0,05 proc. Vos daugiau gali tikėtis indėlininkai kredito unijose.

Dėl šių priežasčių alternatyvūs finansuotojai siūlo aukštesnes palūkanas, nes jiems brangiai kainuoja finansiniai ištekliai. Todėl jie daugiausia orientuojasi į trumpesnes paskolas ir apyvartinio finansavimo teikimą. „Alternatyvių finansuotojų šaltinių pageidautina grąža palyginti aukšta, todėl tos palūkanos galiausiai yra didesnės. Bet trumpuoju laikotarpiu to nelabai matyti, nes bankai reikalauja daug kitų dalykų, kurie išpučia išlaidas, pavyzdžiui, įtraukia turto vertinimą, notaro hipotekos išlaidas. Žinoma, jeigu reikia investicinės paskolos 3–5 metams, tada palūkanų dydis tampa kur kas svarbesnis“, – aiškino smulkiojo verslo finansavimo įmonės „Credital Verslui“ vadovas Linas Armalys.

Turto finansavimo bendrovės „Unicredit Leasing“ vadovas Laimonas Belickas sakė, kad jaučia padidėjusį poreikį skolintis alternatyviais būdais. Jo teigimu, lizingo būdas mažiau rizikingas, nes kol bendrovė neišsimoka už įrangą, tol ji priklauso lizingo bendrovei. Nuomos sutartis tampa tarsi savotišku užstatu, o atsiėmimo ir turto išieškojimo procedūra yra lengvesnė.

Pašnekovas mano, kad didesniems sumažinus finansavimą atsiras naujų finansavimo šaltinių. „Kol gyvenimas nepriverčia, visi ieško pinigų bankuose ir nesuka galvos. Turėtų aktyvėti ir populiarėti rizikos kapitalas, obligacijos – dabar yra jų laikas. Obligacijų emisija galbūt yra nestandartinė finansinė priemonė čia, Lietuvoje, tačiau užsienyje tai įprasta“, – pabrėžė L. Belickas.

Panašiai kaip finansinių technologijų vartotojams sektoriuje, kur specializuoti fintech žaidėjai kėsinasi apkandžioti bankus, taip ir verslo paskolų rinkoje mažesnieji stengiasi konkuruoti lankstumu. Kadangi paskolos verslui administraciniai mechanizmai labai panašūs tiek kalbant apie 10 tūkst., tiek apie 500 tūkst. vertę, bankai nenori vargti su mažomis įmonėmis.

Tačiau jeigu jie susidraugaus su alternatyviomis finansų bendrovėmis, vėliau galės dėl to tik džiaugtis, teigė L. Armalys. Tai gali būti lūžis naujam finansavimo ir bendradarbiavimo etapui – bankai smulkiausius klientus nukreiptų mažesnėms sektoriaus įmonėms, kurios finansuodamos padėtų juos užauginti. Sustiprėjus šiems verslams atsirastų didesnė tikimybė, kad jie grįžtų į pirminį banką naujos didesnės paskolos. „Tai – geras principas, ir klientui yra gerai, nes jis gauna finansavimą, kad galėtų sparčiau augti, ir alternatyviam kredituotojui yra gerai, nes jis gauna klientą, kuriam galėjo suteikti gerą paslaugą, ir bankui yra gerai, nes išlaikė ryšį su klientu, jį užsiaugino, jeigu galima taip pasakyti, ir tada, sumažėjus kliento rizikai, jo išaugusį poreikį finansavo jau pats tiesiogiai“, – kalbėjo finansų ekspertas.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...