PRENUMERATA KONTAKTAI
Lietuvos energetikos gelbėtojai: iki 2050-ųjų pusė šalies elektros vartotojų turės tapti ir gamintojais
NT ir energetika
Pirmalsiu, kiek norėsiu (Pixabay nuotr.)
Aistė PIKŠRYTĖ
2019 03 13 12:45

Planuojama, kad 2050 m. kas antras energijos vartotojas bus ir jos gamintojas. Ar šis tikslas realus?

Spalio pradžioje pristatytoje specialiosios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje įspėjama, kad nesuvaldžius klimato kaitos žmonijos laukia spartūs, ilgalaikiai ir beprecedenčiai pokyčiai visose gyvenimo srityse.

Būtent klimato kaita yra esminis valstybių energetikos politikos pokyčių stimulas. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad 2050 m. visa Lietuvoje vartojama elektros energija bus pagaminta tik iš atsinaujinančių išteklių, o gaminančiais vartotojais (prosumeriais) turėtų tapti pusė visų elektros vartotojų.

Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra pasaulyje siejama ne tik su stambiais pramonės parkais, bet ir su vis didesniu smulkiųjų vartotojų įtraukimu į elektros gamybą, skatinant juos diegti mažas saulės, vėjo ar biomasės elektrines. Tai – nauja prosumerių karta, kuri gali iš esmės pakeisti elektros energetikos sektorių.

Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas bei tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir siekiant gaminti daugiau švarios elektros, atnaujintoje Energetinės nepriklausomybės strategijoje planuojama daug dėmesio skirti decentralizuotai elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių. Taip siekiama ją priartinti prie smulkiųjų vartotojų – numatoma sukurti palankią investicinę aplinką prosumeriams, kurių iki 2020 m. turėtų atsirasti ne mažiau kaip 34 tūkst.

Nors šis skaičius iš pažiūros gali atrodyti didelis, iš tiesų jis apimtų tik apie 2 proc. visų elektros vartotojų. Energetikos ministerija nurodo, jog pernai birželį šalyje buvo 350 prosumerių. Atsižvelgiant į tai, kad per mažiau nei dvejus metus jų turėtų padaugėti iki 34 tūkst., kyla klausimas, ar šis tikslas nėra pernelyg ambicingas.

„Nekeičiant dabartinės politikos, nėra daug prielaidų staiga atsirasti 34 tūkst. gaminančių vartotojų. Kita vertus, parinkus patrauklias skatinimo programas subsidijų ar lengvatų forma, per porą metų padidinti prosumerių skaičių bent jau iki 10 tūkst. yra visai realu“, – mano Arūnas Rimkus, prekės ženklą „Saulės broliai“ valdančios ir saulės energijos bei šilumos sistemas montuojančios bendrovės „Artrasas“ direktorius. Jo nuomone, PVM lengvata privatiems asmenims įsigyjant įrangą būtų stiprus akstinas atsirasti tūkstančiams prosumerių.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius laikosi nuomonės, kad šį ambicingą tikslą pasiekti sunku, tačiau įmanoma. Prosumeriai gali pasinaudoti Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, gaunamomis iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais. „Šiuo metu pakilus apyvartinių taršos leidimų kainai, yra lėšų perteklius, kuris neišnaudojamas“, – pabrėžė jis. Šis perteklius privalo būti panaudotas, norint drastiškai ir per itin trumpą laiką padidinti prosumerių skaičių.

Už ir prieš

Imtis gamybos vartotojus turėtų skatinti sumažėjusios sąskaitos už elektrą. Sutaupyti leidžia sparčiai pinganti įranga ir jau 2015 m. Lietuvoje įdiegta dvipusės apskaitos (net metering) sistema, leidžianti perteklinę elektrą pasaugoti tinkle, kol vartotojui jos prireiks, o likusią dalį parduoti. Atsižvelgdami į elektros vartojimo praktiką, prosumeriai gali rinktis skirtingus mokėjimo už elektrą planus, jie taip pat atleisti nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio už savo reikmėms pasigamintą elektrą.

Energetikos ministerija mažosios decentralizuotos energetikos plėtrą laiko vienu savo prioritetų. Tai rodo įsigaliojusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis įrengtoji galia prosumeriams padidinta iki 100 MW (70 MW fiziniams ir 30 MW juridiniams asmenims). Neseniai pristatyti ir įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama išplėsti individualių bei daugiabučių namų gyventojų galimybes gamintis elektrą savo reikmėms, padidinti elektrinių galią ir pagerinti sąlygas jas įsirengti.

Energetikos ministerijos pasiūlyti teisės aktų pakeitimai teikia vilties, kad prosumerių padaugės. Kita vertus, energetikos sektorių reguliuojanti teisinė bazė pasižymi nestabilumu, nuolatiniu jos kaitaliojimu ir reguliavimu atgaline data.

Tokio retroaktyvaus teisinio reguliavimo, kai pažeidžiami teisėti rinkos dalyvių lūkesčiai, pavyzdžių Lietuvoje nemažai. Sanitarinių apsaugos zonų padidinimas jau veikiančioms vėjo jėgainėms reiškia, kad vienintelis logiškas būdas įvykdyti šį reikalavimą yra patraukti arba jau stovintį pastatą, arba elektrinę.

Panašiai atrodo ir Energetikos ministerijos atsisakymas patvirtinti elektros energijos tarifą aukciono laimėtojams ar atgaline data sumažinta biokuro elektrinėms skirta elektros kvota, nesuvaldytas vadinamasis saulės energetikos bumas, kai buvo apribota ne tik saulės, bet ir mažųjų vėjo elektrinių plėtra. Nuolat besikeičianti, teisės principams ir elementariai logikai dažnai prieštaraujanti teisinė aplinka gali atbaidyti potencialius prosumerius, todėl, norėdamos drastiškai padidinti jų skaičių, valstybės institucijos privalo ne tik užtikrinti stabilią teisinę aplinką, bet ir aiškiai apie tai komunikuoti.

Dar viena kliūtis atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai – svyravimų elektros sistemoje iššūkiai bei nuolatinės galios ir rezervų užtikrinimas, uždarant tradicines elektrines ir didėjant energijos iš atsinaujinančių išteklių daliai. Ekspertų teigimu, šie iššūkiai nėra neįveikiami. „Galios svyravimų balansavimo klausimai didesnės problemos nesukelia, o patikimos galios rezervas privalo būti užtikrintas, nepaisant to, ar sistemoje dominuos atsinaujinantys ištekliai“, – teigė M. Nagevičius. Tačiau jis įžiūri kitą su prosumerių skaičiaus augimu susijusią problemą: didėjant jų daliai, likę elektros vartotojai turės pasidalyti elektros skirstymo ir perdavimo sistemų operatorių pastovias sąnaudas, o tai pabrangins elektrą.

Ateityje gamins tik vartotojai?

A. Rimkaus nuomone, prosumerių nauda valstybei – neabejotina: elektros gamybos decentralizacija didina energetinį saugumą, taip skatinama vietinė elektros energijos gamyba, investicijos ir pažangių technologijų plėtra, taip pat prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

M. Nagevičius mano, kad prosumerių skaičių smarkiai padidinti galėtų tokios priemonės, kaip virtualių prosumerių schema ar pasinaudojimo tinklais mokesčio tobulinimas, taikant Lenkijos praktiką, kai už tinkle pasaugotą perteklinę elektrą būtų galima atsiskaityti ne mokant pasinaudojimo tinklais mokestį, o atsiskaitant pagaminta elektra. Taip pat padėtų mikrotinklų įteisinimas, kai elektros perteklių būtų galima parduoti kitiems vartotojams per jų pačių įsirengtus tinklus.

Yra dar vienas būdas pasiekti užsibrėžtą prosumerių skaičių – tiesiog kitaip interpretuoti statistiką. Priėmus Energetikos ministerijos pasiūlymus, kad prosumeriais galėtų tapti ne tik atskiri žmonės, bet ir jų grupės, tokias grupes sudarantys asmenys galėtų būti laikomi atskirais prosumeriais.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...