PRENUMERATA KONTAKTAI
Lietuva ir Lenkija – (ne) pirmos būtinybės partnerės
IQ Tema
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas (Scanpix nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 10 09 13:27

Šios šalys ES ne visuomet žengia kartu. Bet bent jau viena kryptimi.

Lietuva toli gražu nepatenka tarp įtakingiausių ES valstybių, todėl ryškus ir tvirtas sąjungininkas – neatsiejama kasdienybės Bendrijoje dalis. Europos tarptautinių santykių tarybos duomenimis, ES politikos klausimais Lietuva paprastai daugiausia tariasi su Vokietija, mažiau su Estija, Latvija ir Lenkija.

Lenkai glaudžiausius ryšius palaiko su Višegrado ketverto valstybėmis, Vokietija ir Didžiąja Britanija, kiek mažiau su Prancūzija ir dar mažiau su Lietuva. Visgi abi šalys pripažįsta, kad bendrų interesų joms netrūksta.

Bendra kelio pradžia

Abi kaimynės 2004 m. įstojo į ES – tai ilgo darbo kartu su kitomis regiono valstybėmis rezultatas. Nepriklausymas jokiai saugumo koalicijai iki narystės NATO tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje buvo traktuojamas kaip savaiminė grėsmė.

Tačiau net ir pasiekus pirminį 1997 m. sudarytos strateginės partnerystės tikslą – integraciją į ES ir NATO, prielaidos bendradarbiauti išliko: strateginiai šalių interesai ne tik galėjo būti suderinami, bet ir sutapo. Lietuva Lenkiją, struktūriškai stipresnę valstybę, matė kaip savo interesų advokatę ES, partnerę, atliekančią JAV ir ES moderatoriaus funkciją, formuojant atsvarą Rusijos interesams Rytų Europoje.

Tačiau, kaip pabrėžė analitikai, Lenkijos ambicijos ES tapo arba didesnės, nei šalis sugebėjo apžioti, arba politiškai nepatogios Vokietijai ir Prancūzijai. Kita vertus, ignoruoti augančios Varšuvos įtakos taip pat nebuvo galima. Balansuodama tarp didžiųjų Europos valstybių, Lenkija siekė sukurti ir išlaikyti savo kaip regioninės galios vaidmenį. Kaltindamas Vokietiją ir Prancūziją siekiu ją pažeminti, šalies valdančiųjų lyderis Jarosławas Kaczyńskis atmetė bet kokius siūlymus kurti „dviejų greičių Europą“, iš tiesų galinčią ją, zlotą, o ne eurą kasdienybėje naudojančią valstybę, išmesti iš sprendimus priimančiųjų klubo.

O Lietuva visuomet akcentavo siekį būti ES branduolyje, tai yra didinti integraciją. Tai, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjo Andžejaus Pukšto teigimu, galima laikyti Lietuvos vizija, kuri didele dalimi sutampa su Vokietijos, Prancūzijos požiūriu į ES ateitį, apskritai didesnė integracija ES viduje yra vienas pagrindinių Briuselio politikų siūlomų kelių.

Gera Lietuvos pozicijos dėl ES iliustracija politologai laiko šalies tapimą euro zonos nare. „Lenkijoje bendra valiuta vis dar vertinama skeptiškai“, – sakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Tiek šiuo metu Lenkiją valdanti konservatyvių pažiūrų „Teisė ir teisingumas“, tiek prezidentas Andrzejus Duda į ES žiūri kaip į atskirų valstybių, susietų ne itin tvirtais saitais, sąjungą. Lenkija mano, kad didesnės integracijos nereikia, atvirkščiai – galbūt būtų verta žengti žingsnį atgal ir daugiau galios grąžinti nacionaliniams parlamentams. Šalies politikai nepraleidžia progos įgelti tam besipriešinantiems Vokietijos ir Prancūzijos atstovams.

Rankos paleisti negalima

Visgi, Lietuvą ir Lenkiją vienija ne kas kitas, o apskritai pozityvus požiūris į ES, būtinybė išlaikyti tokį Europos valstybių bendradarbiavimą. Tiek lietuviai, tiek lenkai yra vieni aktyviausiai Bendriją remiančių valstybių narių piliečių, su pasitikėjimu žvelgia į jos ateitį. Tiesa, tam įtaką daro ne tik sąmoningai pasirinkta vertybinė orientacija ir jos principinis palaikymas, bet ir nauda: Lenkija yra didžiausia ES finansinės ir struktūrinės paramos gavėja, į tokių valstybių sąrašą patenka ir Lietuva.

Nesunkiai atrandama ir kitų bendrų temų, kaip tikino A. Pukšto. Pirmiausia – mažų ir vidutinių valstybių interesų gynimas. „Demokratija gali būti trapi, tad svarbu užtikrinti, kad didžiosios valstybės neprimestų sprendimų mažosioms“, – sakė pašnekovas. Ateityje tokių saugiklių gali reikėti vis daugiau: nors posocialistinio režimo valstybės Bendrijai priklauso jau kurį laiką, ekonominio išsivystymo skirtumai vis dar egzistuoja. Todėl Lietuvą ir Lenkiją sieja interesas išsaugoti dotacijas.

„Nepamirškime ir išorės politikos klausimų – Lenkija ir Lietuva nuolat ranka rankon dirba ir labai garsiai kalba apie agresyvią, imperinę Rusijos užsienio politiką, – teigė A. Pukšto. – Ne visiems pavyksta tai pasiekti – jų pozicija girdima visoje Bendrijoje.“

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...