PRENUMERATA KONTAKTAI
Lenkija rimtai susirūpino savo infrastruktūra – iš to išlošime ir mes
IQ Tema
Kelias į Vakarus (Fotobanko nuotr.)
Ovidijus Lukošius
2019 10 28 14:17

Europa maža, bet Lenkija didelė – taip pagalvodavo ne vienas, lėtai įveikdamas paskutinius šimtus kilometrų namų link. Ši kankynė – jau praeitis.

Jei iš Vilniaus automobiliu nuspręstumėte nuvykti į Lisaboną, pasuktumėte Kauno link, o po to važiuotumėte pro Balstogę, iš beveik 4 tūkst. kilometrų, kuriuos tektų įveikti, tik mažiau nei 200 km driektųsi ne autostrada. Kankintis vilkikų vilkstinėje tektų nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, o už jos – iki Balstogės, kurioje prasideda naujutėlis greitkelis į Varšuvą.

Prastų kelių šalies reputacijos Lenkija ėmė kratytis vos įstojusi į ES. Kelionės į Lisaboną įspūdžiuose dabar ši šalis greičiausiai įsimintų kaip turinti geriausius kelius – Vokietijoje jie labiau nudėvėti ir apkrauti, Prancūzijoje ir Ispanijoje tektų už juos mokėti, Lenkijoje apmokestinti tik kai kurie ruožai.

Tiesa ir tai, kad ES pinigų ir Lenkijos kelininkų dėmesio šios šalies pakraštys ties Lietuvos ir Baltarusijos siena sulaukė vėliausiai. Nieko asmeniško, šiaurės rytų vaivadijos yra vargingiausios ir mažiau reikšmingos šalies ūkiui, projektas strigo ir dėl aplinkosaugininkų reikalavimų. Dėl to Lietuva vargiai gali priekaištauti Lenkijai, nes pati per beveik 30 nepriklausomybės ir 15 narystės ES metų taip ir nesugebėjo nutiesti greitkelio iki Lenkijos sienos – dabar jis nutrūksta ties Marijampole.

Jei nebus netikėtų kliūčių, greitkeliai abiejose sienos pusėse susijungs iki 2025 m. pabaigos. Nuo pasienio keturių eismo juostų kelias drieksis iki Mazovijos Ostruvos, kur įsilies į Balstogės ir Varšuvos greitkelį.

IQ konsultavęs susisiekimo ekspertas tvirtino, kad Lenkija anksti priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymus, o Lietuvoje ginčai su savininkais buvo viena kliūčių. Jie, likus nutiesti paskutinį greitkelio ruožą, vėl stojo ginti savo interesų, tačiau šią vasarą Seime priimtos įstatymų pataisos turėtų apsaugoti projektą nuo vilkinimo.

O gal traukiniu?

Nuo Vilniaus iki Kauno per 38 minutes, o toliau iki Varšuvos – per 2 val. 20 min. Po kiek daugiau nei penkerių metų tai gali tapti realybe, traukiniams pradėjus kursuoti „Rail Balticos“ bėgiais.

Visas Lenkijos geležinkelis yra europinės vėžės, tačiau ruožą nuo Lietuvos sienos iki Balstogės būtina modernizuoti. Lenkai darbus jau planuoja. Juos atlikus šioje dalyje traukinių greitis turėtų siekti 200 km/val., kiek mažesnis nei numatytas 249 km/val. greičiausiuose „Rail Balticos“ ruožuose.

Abi šalys žada darbus baigti 2025 m., politinių kliūčių tam neliko, santykius sušildė ir „Lietuvos geležinkelių“ sprendimas atstatyti geležinkelio ruožą į Rengę, kuriuo į Latviją bus gabenami produktai iš Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priklausančios naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose. Prieš dešimt metų išardytas 19 km ilgio geležinkelis Žemaitijoje kenkė Lenkijos koncerno interesams ir temdė abiejų šalių santykius.

Kelionė traukiniu bus patogus būdas nuvykti į pasaulinio garso roko grupės koncertą Varšuvoje ar tęsti kelionę toliau į Europą, tačiau šis geležinkelis iš esmės ims keisti visą transporto sektorių. Lietuvos ir Lenkijos sieną kasdien kerta apie 5 tūkst. sunkvežimių. Pakrautas traukinio sąstatas gali gabenti 4000 tonų krovinių, o tai prilygsta 160 vilkikų, kurių vilkstinė driektųsi 2,6 kilometro. ES taip pat skatina krovinius gabenti geležinkeliais.

Lenkija planuoja ir daugiau ambicingų projektų, vienas jų – greituoju geležinkeliu sujungti Varšuvą ir Vengrijos sostinę Budapeštą. Kelionė stabtelint Brno (Čekija) ir Slovakijos sostinėje Bratislavoje turėtų trukti tris valandas, palyginti su 10–12 šiuo metu. Planuojama, kad traukiniai važiuos iki 350 km/val. greičiu. Tačiau šis brangus projektas kelia abejonių dėl keleivių srauto, kurį dabar perima lėktuvai. Transporto sektoriuje Lietuva Lenkijai gal ir mažiausiai svarbi kaimynė, bet atrodo, kad abejonių etapą mūsų šalys jau pergyveno.

Witamy w Londynie

Lenkijos oro linijų bendrovė LOT gegužę pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą. Dukart per dieną šiokiadieniais ir po vieną savaitgalio dienomis vykdomi skrydžiai yra dotuojami Lietuvos valstybės, kad į Didžiosios Britanijos sostinę keleivius gabentų ne tik pigių skrydžių bendrovės. Konkursą laimėjusiai LOT, priklausomai nuo skrydžių užimtumo, gali būti skiriama iki 3 mln. eurų kompensacija per metus. Skrydžiai esą atsipirktų, jei būtų užimta ne mažiau kaip 92 proc. vietų. Europos Komisija skeptiškai vertina dotacijas oro bendrovėms, tad Lietuvai teko gauti specialų leidimą. Iš Vilniaus į Varšuvą LOT skraido kasdien po penkis kartus, sekmadienį – keturis.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...