PRENUMERATA KONTAKTAI
Ledų diplomatija: malonūs Rusijos prezidento gestai maskuoja įtakos siekį
Pasaulis
(Scanpix nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 08 28 16:49

Draugystė susideda iš įsipareigojimo vienas kitam ir simbolinių prielankumo gestų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai puikiai žino. Ypač jei siekia ko nors mainais.

Šių metų birželį Tadžikistano sostinėje Dušanbė vykusioje Azijos bendradarbiavimo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimo konferencijoje, prie bendro stalo sukvietusioje 27 valstybių delegacijas, Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukė maloni staigmena.

66-ojo Kinijos lyderio gimtadienio proga Rusijos vadovas V. Putinas jam įteikę dėžę rusiškų ledų. „Su gimimo diena, mano didžiausi sveikinimai. Džiaugiuosi turėdamas tokį draugą kaip jūs“, – Kremliaus paviešintame sveikinime cituojamas V. Putinas.

(Scanpix nuotr.)

Atsakydamas į tai, Kinijos lyderis pabrėžė: Rusijos prezidentas yra itin vertinamas ir gerbiamas politikas šalyje, o dovanoti ledai – jo mėgstamiausi. „Kiekvienos kelionės į Rusiją metu, aš visuomet nusiperku rusiškų ledų, suvalgome juos grįžę namo“, – Vokietijos naujienų portale dw.com cituojamas Kinijos lyderis.

Šalyje, iš kurios Xi Jinpingas kilęs, apie tokias šventes – vadovų gimtadienius – paprastai nekalbama. Tad išskirtinis dėmesys tam rodo, kokie svarbūs yra lyderių tarpusavio ryšiai. Ir santykiai tarp valstybių.

Prieš kelionę į Tadžikistaną, Kinijos vadovas lankėsi Rusijoje ir apibūdino V. Putiną kaip savo geriausią draugą ir kolegą. Jis akcentavo: santykiai tarp valstybių dar niekada nebuvo tokie geri.

Svetingumo vardan

„Ar sumokėsite ir už mane?“, – paklausė Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas, kai V. Putinas jam pasiūlė pasivaišinti ledais antradienį vykusioje tarptautinės aviacijos parodos MAKS-2019 kuluaruose šalia Maskvos. „Žinoma, aš sumokėsiu, – atsakė Rusijos prezidentas. – Juk esate svečias.“

(Scanpix nuotr.)

Už 210 rublių kainavusius ledus juos pardavinėjančiai merginai jis ištiesė 5000 rublių, o grąžą liepė pasilikti Rusijos Pramonės ir prekybos ministrui Denisui Manturovui: „Tam, kad plėtotųsi aviacija“, – leptelėjo delegacijos dalyviams.

Tai ne pirmas toks malonus gestas R. T. Erdoganui, parodytas V. Putino. 2017 m. rudenį Sočio mieste vykusiame susitikime tarp Rusijos, Turkijos ir Irano valstybių lyderių, V. Putinas pastūmė atsistoti Turkijos ministrui pirmininkui atsistoti kliudžiusią kėdę.

Bendrų reikalų Rusija ir Turkija vis dar turi Sirijoje. Abi šalys nerimauja dėl suaktyvėjusių kovų Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje, tad, V. Putino teigimu, yra pasirengusios imtis veiksmų, kad ten nuslūgtų įtampa.

Maskvos remiamos Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos anksčiau šį mėnesį atnaujino operacijas džihadistų kontroliuojamame Idlibo regione, praėjus vos kelioms dienoms po paliaubų, turėjusių užbaigti kelis mėnesius trukusius pražūtingus bombardavimus, paskelbimo.

Idlibe Turkija, palaikanti sukilėlius, kovojančius, kad Sirijos lyderis būtų nuverstas, turi dislokavusi savo karių deeskalacijos zonoje, dėl kurios su Rusija susitarė praėjusiais metais. Pagal tą susitarimą Turkija Idlibe įkūrė 12 karinių stebėjimo postų, o vieną iš jų yra apsupusios Sirijos vyriausybinės pajėgos.

R. T. Erdoganas sakė, kad Ankara darys viską, ko reikės, kad apsaugotų savo pajėgas Idlibe. „Situacija [Idlibe] tapo tokia sudėtinga, kad šiuo metu mūsų kariams yra iškilęs pavojus“, – teigė Turkijos prezidentas. „Nenorime, kad tai tęstųsi. Prireikus čia bus imtasi visų reikalingų žingsnių“, – pridūrė jis.

(Scanpix nuotr.)

Rusiją šią situaciją, apžvalgininkų teigimu, išnaudoja savo tikslams pasiekti. „Mes jums parodėme eilę įvairių kariniams ir civiliniams reikalams skirtų priemonių. Jos ne tik demonstruoja Rusijos pajėgumus oro erdvėje, bet ir siūlo erdvę bendradarbiavimui, – sakė V. Putinas. – Mes žinome apie Turkijos aukštųjų technologijų vystymo planus. Manome, kad pajėgas galėtume vienyti tose srityse, kuriose jos yra itin stiprios.“

R. T. Erdoganas į tai atsakė su mandagiu susidomėjimu: jis sakė įsitikinęs, kad aviacijos srityje Rusija yra pasiekusi itin aukštus standartus.

Turkijos gynybos ministerija nurodė, kad antradienį prasidėjo visą mėnesį truksiantis antrasis rusiškos oro erdvės gynybos sistemų S-400 pristatymo etapas. V. Putinas sakė, kad su R. T. Erdoganu aptarė tolesnį karinį bendradarbiavimą, įskaitant galimą sandorį dėl rusiškų naikintuvų Su-35. „Turime daug galimybių, demonstravome naujus ginklus ir naujas elektronines karo sistemas, – kalbėjo V. Putinas. – Mano nuomone, mūsų partneriai turkai išreiškė didelį susidomėjimą.“

(Scanpix nuotr.)

V. Putinas esą tokiu būdu siekia užtikrinti Turkiją, kad jos strateginius interesus Rusija supranta geriau nei JAV. „Metaforiškai kalbant, Maskva dalina skėčius tam, kad prasidėjus lietui, juos turėtų tie, kam reikia, – naujienų portalui al-monitor.com sakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Tarptautinių studijų centro vadovas Andrejus Sushentsovas.

Kita vertus, Rusijos veiksmai gali padėti laimėti laiko jos palaikomam Sirijos lyderiui B. al Assadui, siekiančiam į savo rankas perimti Idlibo kontrolę.

Kartu su stipresniais

Jei Turkiją į savo pusę V. Putinas traukia mažais žingsniais – dar 2015 m. po to, kai Sirijoje, netoli sienos su Turkija, Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvai numušė Rusijos šturmo lėktuvą „Su-24“, abi valstybės balansavo ant nesikalbėjimo ribos, su Kiniją ją vienija bendras priešas. Rusija jau kuris laikas negali nusikratyti Vakarų valstybių jai taikomų sankcijų, Kinija įsivėlė į prekybos karą su JAV.

Per pastaruosius šešerius metus V. Putinas ir Xi Jinpingas susitiko bene 30 kartų. Per paskutinį iš jų abi valstybės pasirašė 25 naujus susitarimus. Vienas jų – Rusijos 5G interneto ryšio plėtros planas tarp telekomunikacijų milžinių Kinijos „Huawei“ ir Rusijos „MTS“.

2018 m., naujienų portalo dw.com duomenimis, prekyba tarp Kinijos ir Rusijos pasiekė 100 mlrd. JAV dolerių, dar 2017 m. Rusija tapo didžiausia naftos Kinijai tiekėja. Abi šalis demonstruoja siekį kiek įmanoma daugiau prekybos sandorių atlikti juaniais, tokiu būdu silpnindamos dolerio poziciją, ir norą visais būdais priešintis JAV dominavimui tarptautinėje arenoje.

Tačiau reikia pripažinti: Rusijai Kinijos reikia labiau nei jos Kinijai. Auganti tekančios saulės šalies įtaka skirtinguose regionuose iš pažiūros – net nepastebima, ką jau kalbėti apie bene visų sričių modernizaciją. Silpna Rusijos ekonomika to pasivyti negali. Aplenkti tuo labiau.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...