PRENUMERATA KONTAKTAI
Kurioje ES ir Lenkijos ginčo pusėje turi stovėti Lietuva?
IQ Tema
Europos širdis? Ar infarktas? (Scanpix nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 10 07 13:49

Kaip stipriai Lietuva turi palaikyti ES rūstybę užsitraukiusią kaimynę?

Nuo tada, kai 2015 m. valdžioje įsitvirtino Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama „Teisė ir teisingumas“, priversti Varšuvą žaisti pagal Briuselio diktuojamas taisykles sekėsi itin sunkiai. Bendriją glumino Lenkijos valdančiųjų sprendimai, paminantys valdžių atskyrimo principą, ribojantys teisėjų nepriklausomumą, pažeidžiantys pagrindines pilietines teises.

Prieš Lenkiją dar 2017 m. pabaigoje buvo imtasi vadinamųjų atominių priemonių: pradėtos procedūros pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį, numatantį galimybę suspenduoti šalies teisę balsuoti.

Užsitikrinusi Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno paramą ginče su Europos Komisija (EK), Varšuva palaikymo kreipėsi ir į Lietuvą. Po 2018 m. vasarį įvykusio dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda tuometė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sakė nepalaikysianti „jokių prievartinių ir jėgos metodų prieš jokią šalį, taip pat Lenkiją“, o premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad verta ieškoti dialogo.

„Lietuvai Lenkija vis dar yra vartai į Europą“, – IQ sakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir paminėjo mums svarbius projektus: elektros ir dujotiekio jungtis, sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais, geležinkelį „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą saugumo srityje, nepritarimą Astravo atominei jėgainei. „Todėl natūralu, kad potencialios skirtys tarp ES ir Lenkijos nepasitarnautų Lietuvos strateginiams interesams“, – pridūrė jis.

Lietuva ir Lenkija 1997 m. pasirašė strateginės partnerystės sutartį, tačiau realūs veiksmai reikšmingesni nei deklaracijos. „Kartais geriau šį tą padaryti, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto. – Tokiais atvejais itin daug reikšmės turi asmeninės politinių lyderių simpatijos, ryšiai, prezidentų, premjerų, parlamento pirmininkų bendradarbiavimas.“ Jo stoka pastaraisiais metais buvo kaltinamos abi pusės.

Ką galiausiai pasirinkti?

Lietuviai ir lenkai džiaugiasi naryste ES. 2018 m. „Eurobarometro“ duomenimis, beveik 70 proc. lenkų į Bendrijos ateitį žvelgia optimistiškai. Tarp lietuvių tokių – 67 proc.

Vis dėlto tikėtina, kad rinktis, į kieno pusę – EK ar Lenkijos – stoti, Lietuvai nereikės. Tai, pasak L. Kojalos, lemia pats sankcijų mechanizmas: „Neatrodo, kad ES viduje būtų sutarimas dėl vadinamųjų atominių priemonių, kurios būtų taikomos Lenkijai visoms valstybėms konstatuojant, jog šalyje vyksta „rimti ir tęstiniai“ esminių ES sutarčių principų pažeidimai.“ Tai būtų itin kontroversiškas žingsnis ir jo žengti nenori nemaža dalis Bendrijos narių. Todėl tikimasi, kad iki balsavimo, kuriame valstybės palaikytų sankcijas arba jas vetuotų, veikiausiai nebus prieita.

Realybe gali tapti EK siūlymas atlikti kasmetę kiekvienos valstybės teisės viršenybės principų analizę, tokią, kokia taikoma šalių narių biudžetams vertinti, arba galimybė stabdyti ES finansinės paramos mokėjimą toms valstybėms, kurių teisiniai procesai neatitinka kertinių Bendrijos normų.

Nesant EK ir Lenkijos sutarimo dėl nuogąstavimą keliančių aspektų, galimas kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą, kuris priimtų nuosprendį ir numatytų sankcijas. „Tačiau jau anksčiau matėme, kad priartėjus prie tokios ribos galiausiai pasiekiamas konsensusas, – tvirtino L. Kojala. – Juo labiau kad naujoji EK veikiausiai bus linkusi ieškoti sąlyčio taškų, tokių signalų girdėti ir iš pačios Lenkijos.“

Lietuvai tai dar viena realpolitik pamoka, kaip išlaviruoti tarp svarbios, bet klumpančios kaimynės ir kitų vis dar įtariai Rytų Europos šalis vertinančių ES partnerių. O ir vertybių nepadėti į paskutinę lentyną.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...