Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 23 d.


Tostus sako vyrai
Gabrielė Norkūnaitė
(Scanpix nuotr.).

Šiųmečiame Venecijos kino festivalyje pasigirdę jau tradiciniais tampantys priekaištai dėl pernelyg mažo dėmesio moterų kūrybai atveria sistemines šios industrijos spragas. Tačiau galbūt jau kitąmet žiūrovai išgirs ne tik priekaištus, bet ir pamatys jų nulemtus pokyčius.

„Ir „Auksinis liūtas“ atitenka...“ – žiuri pirmininkui Guillermo del Toro dar nespėjus ištarti jubiliejinio 75-ojo Tarptautinio Venecijos kino festivalio laimėtojo vardo, žurnalistai jau buvo paruošę tekstus su Alfonso Cuaróno vardu. Jo filmas „Roma“ – neabejotinas favoritas, patikęs filmų kritikams ir, kaip tikėtasi, pripažintas geriausiu festivalio filmu. Festivalio vadovas Thierry Fremaux galėjo lengviau atsikvėpti – sutarta bent šiuo aspektu, mat Venecijos kino festivalis neprabėgo visai ramiai ir sukėlė pasipiktinimą dėl lyčių lygybės stokos.

Pasipiktinimo bangos kilo dar iki renginio, vos paskelbus pretendentus į „Auksinį liūtą“. Tarp 21 konkursinės programos filmo – vos vienas režisuotas moters. Jennifer Kent „Lakštingala“ (The Nightingale, 2018 m.) pasakoja apie jaunos airės ir vietinio aborigeno keršto kelią XIX a. pradžios Didžiosios Britanijos pataisos kolonijoje (dabartinėje Tasmanijoje). „Kekšė“ – per išankstinę peržiūrą pasirodžius pabaigos titrams su režisierės pavarde suriko ir taip netrukus akreditaciją prarado italų kritikas. Keiksmų, galima spėti, ji susilaukė dėl brutalių išprievartavimo, smurto, žudymo scenų. Panašaus pobūdžio keršto filmai nieko nestebina, bet juose garbę gina vyras, o smurtas lieka paslėptas nuo žiūrovo akies. Vis dėlto filme akivaizdi režisierės drąsa, puikiai suvaldyti aktoriai ir savita atmosfera. Juostos ašimi išlieka veikėjų portretai, o ne minėtos žiauriosios scenos, kurios tėra įrankis motyvacijai paaiškinti. „Lakštingala“ pelnė specialųjį žiuri prizą bei Marcello Mastroianni apdovanojimą už geriausią aktoriaus debiutą.

Filmų apie moterų istorijas konkursinėje programoje netrūksta. Apie žvaigždės šlovės istoriją „Taip gimė žvaigždė“ (A Star is Born, 2018 m.) pasakoja Bradley Cooperis. Juostoje „Vox Lux“ (2018 m.) Natalie Portman atliko vieną geriausių savo vaidmenų, įkūnydama puolusią dramatišką kino garsenybę. Ne mažiau jaudina ir László Nemeso filmas „Saulėlydis“ (Napszállta, 2018), kuriame atskleidžiama paslaptingo brolio ieškančios ir šeimos garbę atgauti bandančios jaunos vengrės istorija XX a. pradžios ir bohemos spindesio, ir nelaimės nuojautos kupiname Budapešte. Beje, „Saulėlydis“ pelnė Tarptautinės kritikų federacijos (FIPRESCI) apdovanojimą. Galų gale – antrasis realus pretendentas į „Auksinio liūto“ apdovanojimą – „Favoritė“ (The Favorite, 2018 m.). Režisierius Yorgos Lanthimos teigia, jog šio filmo kūrimui įtakos turėjo #MeToo judėjimas. Juostoje rodoma XVIII a. Anglijos karalienės draugės bei tarnaitės kova dėl šalies valdovės dėmesio. „Favoritė“ apdovanotas Didžiuoju žiuri prizu bei „Volpi“ taure už geriausią aktorės darbą.

2018 10 21 14:56
Spausdinti