Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


Šiaurės Kasablanka: Lietuvos didybė nyrant į prarają
Žilvinė Petrauskaitė
Č. Sugihara į Lietuvą atvyko kaip japonų šnipas, tačiau susiklosčius aplinkybėms pademonstravo aukščiausios prabos humanizmą. (Sugiharos namų nuotr.).

Ruduo prieš 80 metų Lietuvoje buvo neramus – liūdesį dėl prarastos Klaipėdos, įtampą dėl įsileistų sovietų karių dalinių ir prasidėjusio karo tik trumpam išsklaidė džiaugsmas dėl atgauto Vilniaus. Išgyvendama paskutines nepriklausomybės akimirkas Vasario 16-osios Respublika vis dėlto tapo ramybės užutėkiu dešimtims tūkstančių pabėgėlių.

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją – prasideda Antrasis pasaulinis karas. SSRS kariuomenė po keleto savaičių į Lenkiją įsiveržia iš rytų ir jau spalio pradžioje lenkų valstybė dviejų agresorių yra galutinai pasidalyta bei aneksuota taip, kaip sutarta prieš pusantro mėnesio, rugpjūčio 23-iąją.

Lietuva Molotovo-Ribbentropo pakte jai numatytos lemties tą rudenį dar nežino. Prasidėjus karui mūsų valstybė paskelbia neutralitetą, nors joje pagal spalio 10 d. pasirašytą Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartį jau įsikūrė Raudonosios armijos daliniai.

Jų buvimo kol kas niekas neakcentuoja, labiau džiaugiasi susigrąžintu Vilniumi ir bando toliau tvarkytis kaip nepriklausomoje valstybėje, stumdami šalin sunkias mintis dėl ateities, sukeltas ne tik dislokuotų sovietų karių, bet ir Hitlerio atplėšto Klaipėdos krašto.

2019 09 29 11:55
Spausdinti