Seserų Chodakauskaičių istorija Ramunę Kudzmanaitę ketverius metus vedžiojo maršrutais nuo tarpukario Kauno iki šiandieninio Klivlando. Sofijos Smetonienės ir Jadvygos Tūbelienės likimus menininkė prikėlė dokumentinėje juostoje „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“. Prieš filmo premjerą su režisiere kalbėjosi IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
– Iš pradžių apie garsiąsias seseris ketinote statyti spektaklį pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Prezidentienė“. Visgi vėliau, pasikeitus aplinkybėms, ėmėtės šia tema kurti dokumentinį filmą. Kiek jame yra sąsajų su minėta pjese?
– Sąsajų beveik nėra – tik istoriniai asmenys ir filme pasirodantis A. Juozaitis. Filosofas labai įdomiai mąsto apie tą laikotarpį ir apie S. Smetonienę bei jos seserį J. Tūbelienę. Kai ėmiau domėtis šiomis asmenybėmis, pavyko atrasti daugybę medžiagos, kurios pjesėje nebuvo. Viena priežasčių, kodėl atsirado šis filmas, ir buvo surasta dokumentinė medžiaga: ji nebūtų tilpusi į jokią pjesę ir jokį spektaklį.
– Filmas prasideda kadrais iš namo Klivlande, kuriame mirė A. Smetona. Duris atidariusi čia gyvenanti amerikietė atrodo nustebinta ir šio fakto, ir filmavimo komandos, ir jai nežinomos Lietuvos vardo. Kaip jums pavyko rasti tą pastatą, apie kurio svarbą mums vietiniai net neįtaria?
